Mažai kas yra girdėjęs apie šią valstybę ar žino, kur ši socialinė, etninė ir politinė parako statinė yra visai šalia ES pasienio. Kaip rašo DW, ši maža tarp Rumunijos ir Ukrainos įsiterpusi valstybė priklausė Sovietų Sąjungai, o 1991 m. rugpjūčio mėn. paskelbė savo nepriklausomybę.

Ši valstybė – tai vienintelis sėkmingas Rytų partnerystės pavyzdys, todėl ES planuoja pasirašyti Asociacijos sutartį su Moldova per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, lapkričio mėn. įvyksiantį Lietuvos sostinėje Vilniuje. Tačiau nemažai ES politikų neoficialiai kalba, kad šiai valstybei gresia krachas.

Per pastaruosius 20 metų, daugiau nei ketvirtadalis iš šios šalies 4,3 mln. gyventojų išvyko į užsienį. Pagrindiniai šios valstybės pajamų šaltiniai – ES išmokos bei pinigai, kuriuos siunčia dirbti emigravę asmenys, o tai sudaro iki 25 proc. bendros šios šalies ekonomikos. Politinė Moldovos situacija taip pat nestabili – plačiai paplitusi korupcija bei teisinis nesaugumas, šalis pasidalinusi į prorusiškai ir provakrietiškai nusiteikusių stovyklas.

Uždniestrės problema

Moldovos etninė sudėtis pastaruosius metus tampa pasikartojančių konfliktų priežastimi nepaisant to, kad įstatymai dėl mažumų yra liberalūs. Apie 70 proc. gyventojų – rumuniškai kalbantys moldoviečiai, likusi dalis – ukrainiečiai, rusai ir turkai krikščionys.

Rytinė šalies dalis – Uždniestrė – atsiskyrė nuo Moldovos 1990 m. Ši teritorija valdoma komunistinės mafijos, kurios tarptautinė bendruomenė nepripažįsta. Siaura teritorijos juosta pavirto tarptautiniu pinigų plovimo, kontrabandos bei prekybos žmonėmis, narkotikais ir ginklais centru. 1992 m. čia įvyko trumpai trukęs pilietinis karas, tačiau konfliktas vis dar rusena.

Nepaisant tokios situacijos, ES turbūt ratifikuos Asociacijos sutartį su Moldova ateinančiais metais. Sutartis, kuri neapims Uždniestrės, atvers Moldovai galimybę daug labiau priartėti prie ES ir netgi pradėti derybas dėl įstojimo į Bendriją. Ši šalis taip pat turėtų mėgautis padidėjusia laisva prekyba, didesne ES parama bei laisvesnėmis keliavimo taisyklėmis, o galbūt net ir beviziu režimu.

Pakeliui į Europą

Lapkričio 11–12 d. vizito Berlyne metu, Moldovos parlamentaras Igoris Cormanas paragino ES ratifikuoti Asociacijos sutartį artimiausiu metu. Buvęs Moldovos ambasadorius Berlyne I. Cormanas – vienas iškiliausių iš trijų partijų sudarytos valdančiosios proeuropietiškos koalicijos politikų.

„Mūsų vyriausybė, kaip ir daugelis žmonių, pasirinko Europos integraciją“, - Berlyne kalbėjo I. Cormanas. „Esame teisingame kelyje: pradėjome daugybę reformų, susijusių su kova prieš korupciją bei teisine sistema.“

Tačiau socialdemokratui užsienio reikalų ekspertui iš Vokietijos Gernotui Erleriui vis dar kelia nerimą trapi politinė situacija Moldovoje. Jis atkreipia dėmesį, kad šaliai sunkiai sekasi tinkamai įgyvendinti reformas. Anksčiau šiai metais iširo Moldovos vyriausybė, tačiau, pabūgus išankstinių rinkimų, greitai buvo suformuota nauja vyriausybė, kurią sudarė ta pati koalicija, pasivadinusi nauju pavadinimu, o ministru pirmininku tapo Iurie Leanca.

Pagarba Rusijai

G. Erleris įspėjo ES nebūti tokiai optimistiškai. „ES teigia, kad Moldova – Rytų partnerystės sėkmės istorija. Tai gerai Moldovai, tačiau blogai ES. Reikalai krypsta link konfrontacijos su Rusija.“

Iš tiesų Rytų partnerystė daugeliu atžvilgiu tapo nesėkme: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija ir Baltarusija dėl Rusijos daromo spaudimo atsisakė įvairių projektų. Vietoje to, šios šalys nori įstoti į Laisvosios prekybos zoną su Rusija. Ukraina artimiausiomis dienomis nuspręs, ar pasirašys Asociacijos sutartį su ES.

G. Erleris teigia nemanantis, kad ES turėtų nepasirašyti Asociacijos sutarties su Moldova, tačiau, jo manymu, tam dar yra šiek tiek per anksti.