Monque Vierendeel ir jos vyras Ivanas Vanhaechtas Belgijoje užsiima kompostuojančių klozetų prekyba. Naudojant jų produkciją, visiškai nebereikia nuotekų sistemų.

Kaip rašo DW, sutuoktinių pora didžiąją tokių tualetų dalį importuoja iš Švedijos, kur kompostuojantys klozetai yra rinkoje jau 30 metų.

„Švedijoje jų galite nusipirkti visur“, - pasakojo M. Vierendeel. Tačiau Belgijoje žmonės vis dar dažnai nežino, kad tokie iš viso egzistuoja.

Naujas požiūris

Didžioji kompostuojančių klozetų sistemų dalyje šlapimui išgaruoja o, panaudojus šiek tiek elektros energijos, likusios išmatos sumaišomos į tam tikrą masę. Šį turinį reikia pašalinti kartą per mėnesį. Po metų tokią masę yra saugu panaudoti kaip bet kurias kitas trąšas sode.

Toks variantas patrauklus ne tik panaudojimui Afrikos ar Azijos kaimo vietovėse, kur nėra nuotekų sistemų, tačiau ir bet kam, kas nori sumažinti priklausomybę nuo viešų komunalinių paslaugų įmonių Europoje.

Šiuo metu M. Vierendeel ir I. Venhaecht pavyksta parduoti tik du tokius klozetus per mėnesį. Tačiau, jų teigimu, jie sulaukia vis daugiau užklausų iš jaunų žmonių, kurie nori ekologinę pusiausvyrą išlaikančio gyvenimo.

Pamiršta problema

Sanitarijos ekspertai sutinka, jog priežastis, kodėl taip mažai žmonių sprendžia klausimus, susijusius su klozetais, slypi tame, kad daug kas jaučiasi nepatogiai, kalbėdamas apie tai, ką gi reikėtų daryti su išmatomis. Jungtinių Tautų (JT) specialioji sanitarijos ir švaraus vandens įgaliotinė Catarina de Albuquerque be užuolankų apibrėžė problemą: „Niekas nemėgsta kalbėti apie išmatas.“

„Politikai išdidžiai kalba apie vandenį. Jiems malonu būti šalia vandens šaltinio, tai gražu ir teigiama. Kai imama kalbėti apie sanitariją, reikia daugiau ryžto, galbūt reikia daugiau politinės drąsos“, - samprotavo C. de Albuqueuque.

Padėti vartotojams tapti „žalesniais“

Tačiau Europos Komisija (EK) apie tai kalba bei šį tą daro. Kartu su klozetų gamintojais bei aplinkosaugos aktyvistais, EK nustatė naujuosius nurodymus, raginančius klozetų gamintojus gauti „ekologiškus ženklus“ – savanorišką „žalių“ klozetų modelių, kurie, pavyzdžiui, efektyviau panaudoja vandenį, sertifikavimą.

EK atstovas aplinkosaugos klausimais Joe Hennonas teigia, kad vartotojams reikia suvokti, jog „2030 m. pasaulyje bus jaučiamas stiprus vandens stygius“. Jo teigimu, laikas keisti įpročius, o vyriausybės gali padėti, kad šie pokyčiai vyktų sklandžiau.

„Mes nenorime reglamentuoti visų žmogaus gyvenimo detalių, nes tai vargina ir yra labai brangu“, - patikino J. Hennonas. Tačiau EK nori „paskatinti žmones pirkti „žalesnius“ gaminius, naudoti mažiau energijos bei vandens. Jei mes tai galime apdaryti savanoriškomis priemonėmis, nuo to bus tik geriau.“

Blanca Morales, dirbanti ekologiško ženklinimo koordinatore Europos aplinkos biure bei Europos vartotojų organizacijoje, teigia, kad ekologiškas ženklinimas yra veiksmingas.

„Net ir tie gamintojai, kurie neteikia paraiškų ekologiškam ženklinimui gauti, panaudoja tai kaip gaires savo produkcijos gerinimui, o tai taip pat turi teigiamos įtakos rinkai“, - sako ji.