Kai kas nors pamini pinigų plovimą, vaizduotėje iš karto kyla tam tikras paveikslas: apsukrus, nuožmus manipuliatorius, dirbantis šešėlyje, užsiimantis įbauginimais bei sistemos išnaudojimu. Tačiau kas jei sistemos net nereikia apeiti?

Visoje Europos Sąjungoje (ES) dažnai ir visiškai teisėtai steigiamos įmonės, kurių savininkai išlaiko anonimiškumą. Šios anonimiškos tik formaliai veiklą vykdančios įmonės, dar vadinamos fantominėmis įmonėmis, suteikia galimybę nusikaltėliams be didelio vargo užsiimti pinigų plovimu, vengti mokesčių mokėjimo bei nuslėpti pelną, gautą iš nusikalstamos veiklos. Tokiu būdu tiek iš išsivysčiusių, tiek ir besivystančių šalių vyriausybių pagrobiami resursai, kurie galėtų būti investuojami į viešųjų paslaugų gerinimą bei ekonomikos augimo skatinimą.

Lapkričio 18 d. užsienio reikalų ministrams susitinkant su Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, svarbu, kad būtų imtasi būtinų veiksmų prieš tokią veiklą. Informacija apie įmonių, koncernų ir panašių verslo subjektų, įsteigtų ES, savininkus ir valdytojus turi tapti vieša. Įmonių savininkams neturi būti suteikiama teisė išsaugoti anonimiškumą, nes tai leidžia šiems asmenims išvengti įsipareigojimų bei atsakomybės už savo veiksmus.

Vien 2010 m. 32,93 mlrd. eurų (apie 1,14 trln. litų) buvo neteisėtai nutekinti į Afriką. Remiantis pasaulio banko atlikto tyrimo rezultatais, fantominės įmonės figūravo daugiau nei 70 proc. bylų dėl korupcijos atvejų. Pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje fantominės įmonės buvo panaudotos kasyklų įsigijimui, sumokant vos vieną šešioliktąją jų tikrosios vertės. Po to šios kasyklos buvo perparduodamos už jų tikrąją vertę. Vos per penkis tokius sandorius, įvykdytus per 2010–2012 m., Kongo Demokratinė Respublika prarado mažiausiai 1 mlrd. eurų (beveik 3,5 mlrd. litų) biudžeto pajamų, o tai beveik dvigubai viršija šios šalies 2012 m. biudžetą, skirtą sveikatai ir švietimui.

Jei manote, kad tai tik Afrikos problema, klystate. Visos kartu ES valstybės kas metus netenka apie 1 trln. eurų (beveik 3,5 trln. litų) dėl mokesčių mokėjimo vengimo, o tai daugiau nei bendras ES biudžetas, skiriamas sveikatos priežiūrai. Be jokios abejonės, fantominės įmonės atlieka didelį vaidmenį šiuose sukčiavimuose.

Fantominės įmonės taip pat atlieka svarbų vaidmenį prekybos žmonėmis srityje – antrojoje pagal mastą bei greičiausiai augančioje nusikalstamo pasaulio veikloje, kurią vykdant kiekvienais metais parduodama 1,2 mln. vaikų. Remiantis viena iš daugybės bylų, Portugalijoje buvo įkurta keliolika fantominių įmonių, susietų su bankų sąskaitomis Belgijoje bei panaudotų darbininkų iš Brazilijos su padirbtais dokumentais gabenimui į ES šalis.

Šią savaitę nevyriausybinė organizacija ONE visame žemyne rengia „Stash the Cash“ kampaniją. Mes norime parodyti, jog įmonių savininkų anonimiškumas yra absurdiškas. Svarbu tai, kad ES valstybės narės bei Europos Parlamentas (EP) pasinaudotų 4-ąja Direktyva dėl kovos su pinigų plovimu, kuri šiuo metu yra peržiūrima tam, kad šiam kenkiančiam slaptumui būtų padarytas galas. ES gali žengti svarbų žingsnį į priekį, pareikalaudama informacijos dėl ES įmonių bei koncernų savininkų paviešinimo.

Įmonių savininkų informacijos paviešinimas suteiktų piliečiams, visuomenei bei žurnalistams prieigą prie duomenų, kuriuos jiems būtina žinoti, bei padėtų kovoti su korupcija.

Be to, informacijos apie įmonių savininkus skaidrumas padėtų sugriauti slaptumo sienas, kurios šiuo metu kliudo finansinių nusikaltimų tyrimui bei daro juos mažiau efektyviais. Taip pat tai palengvintų šalių vyriausybių dedamas pastangas atgauti pavogtas lėšas.

Besivystančiose šalyse poveikis galėtų būti dar didesnis. Korupcijos pažabojimas užtikrintų, kad daugiau finansų taptų prieinami investavimui į pagrindines socialines paslaugas bei ekonomikos gerinimą. Tokiu būdu ES pasinaudotų galimybe atsidurti skaidrumo revoliucijos avangarde.