Ši idėja pateikta dokumente, kurį sudarė viena darbo grupė, aptariant politinius kompromisus dėl vyriausybės sudarymo tarp A. Merkel vadovaujamų konservatorių ir centro kairiųjų demokratų.

Kaip rašo www.euractiv.com, šiame dokumente išdėstyti raginimai rengti referendumus dėl naujų ES narių priėmimo tais atvejais, kai valdžia perkeliama iš Berlyno į Briuselį, bei kai Vokietija skiria finansus ES lygmeniu. Šis pokytis stipriai apribotų Berlyno galimybes staigiai reaguoti į krizę.

Svarbus asmuo A. Merkel vadovaujamoje Krikščionių demokratų partijoje bei Europos Parlamento (EP) narys Elmaras Brokas patikino, kad šis siūlymas neišvys dienos šviesos.

„Jei šis siūlymas būtų priimtas Vokietijoje, jis būtų vertinamas užsienyje kaip ES vystymosi pabaiga, ES taptų neefektyvia. Taptume panašūs į Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjus“, - patikino E. Brokas.

Vis dėlto šis dokumentas sukėlė nesutarimų tarp Vokietijos partijų, ypač Bavarijos krikščionių socialistų sąjungoje, dėl demokratinio teisėtumo, perduodant kompetencijas priimti sprendimus bei Vokietijos pinigų panaudojimo ES, remiant su euro krize kovojančius partnerius.

„Žmonių turi būti klausiama tiesiogiai dėl ypatingos svarbos ES politinių sprendimų“, - rašoma šiame dokumente.
Referendumai dažnai rengiami Airijoje, Šveicarijoje ir kai kuriose Skandinavijos valstybėse. Vokietijos po Antrojo pasaulinio karo priimta konstitucija referendumams kelia didelių kliūčių iš dalies dėl to, kad plebiscitai, kaip manoma, padėjo Adolfui Hitleriui iškilti.

Pagrindinis Vokietijos įstatymas leidžia rengti nacionalinį referendumą ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, keičiant pačią konstituciją.

Vokietijos piliečiai negavo teisės tiesiogiai pareikšti savo nuomonės dėl 1990 m. apjungimo. Taip pat jiems nebuvo leista tiesiogiai priimti sprendimo prieš dešimtmetį, kai nacionalinė valiuta – markė – buvo pakeista į eurą.

2012 m. liepos mėn. „Deutschlandtrend“ atliktos apklausos duomenimis, 71 proc. vokiečių pageidautų tiesioginio balsavimo dėl didesnių galių suteikimo Briuseliui.

Tačiau A. Merkel visada į šią idėją žvelgė skeptiškai, iš dalies dėl to, kad referendumai gali būti naudingi populistinėms partijoms.

Debatai dėl referendumų nebekeliami nuo 2012 m. vidurio, kai krizė šiek tiek atslūgo.