Kaip rašo www.europa.eu, ateityje šis fondas rems ne į universitetą studijuoti vykstančius studentus bei rems ir paskolų garantijų schemas magistrantūros programoms. Taip pat bus užtikrinama, kad stipendijos būtų mokamos greičiau.

„Iki šiol buvusios atskiros programos bus sėkmingai sugrupuotos, tačiau jos išlaikys specifines charakteristikas. Pasiekėme labai daug naudingų rezultatų derybose, todėl tikiuosi, kad ši programa bus tokia pati sėkminga kaip ir buvo praeityje“, - kalbėjo Europos Parlamento (EP) narė iš Vokietijos Doris Pack.

„Erasmus+“ programos tikslas – padėti jauniems žmonėms nuo 13 iki 30 metų tapti mobilesniais tam, kad mokytųsi, studijuotų bei įgautų profesinių įgūdžių bei gabumų kitoje šalyje. Ši programa apjungs „Comenius“, „Erasmus“, „Erasmus Mundus“, „Leonardo da Vinci“ (profesinis mokymas), „Grundtvig“ bei „Youth in Action“ programas. Egzistuojantys programų pavadinimai bus išsaugoti, nes jie puikiai žinomi visuomenėje.

„Erasmus+“ programa apims ir jaunimo klubų bei savanoriškų veiklų lyderių mainus. „Erasmus+“ fondas taip pat rems tarpvalstybinį jaunimo bei savanorių iš sporto sferos mobilumą, ypač užsiėmimams, padedantiems kovoti su smurtu, diskriminacija ar dopingu. Pelno nesiekiantys sporto renginiai, pritraukiantys dalyvius iš keleto šalių, taip pat galės gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą.

Paskolų magistrantūros studentams finansavimas

Per „Erasmus+“ programą ES garantuos paskolas iki 12 tūkst. eurų (beveik 41,5 tūkst. litų) vieneriems metams studentams, kurie pageidauja gauti magistro diplomą kitoje valstybėje. Ši naujoji sistema jokiais būdais nepakeis stipendijų ar paskolų sistemos, kuri jau egzistuoja, ar galimai bus įsteigta nacionaliniu lygmeniu, pažymi EP narė D. Pack.

Labiau studentų poreikius atitinkantis finansavimas

Stipendijos turėtų atspindėti pragyvenimo kainą šalyje, į kurią atvykstama, o ES šalys narės neturėtų jų apmokestinti. Vieningas programos valdymas taip pat turėtų padėti paspartinti stipendijų išmokėjimą gavėjams.

Jei bus patvirtinta EP lapkričio mėn. plenarinio posėdžio metu, o tada Europos Taryboje (ET), „Erasmus+“ pradės galioti nuo 2014 m. sausio 1 d.

„Erasmus+“ sujungs visas dabartines ES švietimo ir mokymo paramos programas („Erasmus“, „Erasmus Mundus“, „Comenius“, „Leonardo da Vinci“ „Grundtvig“ ir „Veiklus jaunimas“). Be to, naujojoje programoje pirmąkart atsiras eilutė sportui, iš kurios bus remiama kova su prievarta ir diskriminacija sporte bei dopingo vartojimu. Planuojama, kad parama pasinaudos daugiau nei 4 milijonai žmonių: studentai, mokytojai, stažuotojai, mokymų vadovai ir jaunimo darbuotojai.

Nuo kitų metų šioje programoje galės dalyvauti ne tik Europos Sąjungos, bet ir Rytų partnerystės šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano – atstovai. Kita naujovė – „Erasmus+“ lėšomis bus teikiamos paskolų garantijos magistro studijoms (iki 12 tūkst. eurų per metus arba iki 18 tūkst. eurų per dvejus metus vienam studentui).

Naujoji programa daug paveldės iš savo pirmtakės, studijų mainų programos „Erasmus“. „Nuo „Erasmus“ veikimo pradžios Lietuvoje 1999-aisiais programa jau pasinaudojo beveik 30 tūkst. Lietuvos studentų ir 10 tūkst. dėstytojų, kurie patobulino užsienio kalbos ir profesinius įgūdžius, susirado naujų draugų, aplankė užsienio šalis, susipažino su naujomis kultūromis ir įgijo tarptautinės patirties. Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms, priimančioms atvykstančiuosius, tai buvo galimybė peržiūrėti ir atnaujinti mokymo programas, stengiantis jas orientuoti ne tik į lietuvius, bet ir į užsienio studentus“, – pažymėjo Švietimo mainų paramos fondo „Erasmus“ programos koordinatorė Greta Nutautaitė.

Prieš 12 metų „Erasmus“ dėka į Lietuvą atvykęs italas Daniele Gulla teigia, kad Lietuva tapo jo antraisiais namais. „Programa paskatino keliauti, susipažinti su naujais žmonėmis, patobulinti anglų ir išmokti lietuvių kalbą. Lietuvoje man labai patiko žmonės ir kultūra, todėl likau čia gyventi ir sukūriau šeimą“, – pasakoja reklamos agentūros „Ogilvy“ grafikos dizaineris D. Gulla.

Lina Svirskytė, pagal „Erasmus“ programą studijavusi Bulgarijoje, teigia, kad studentų mainai – geriausias bendravimo įgūdžių mokytojas. Pasak jos, tarptautinė patirtis skatina ne tik pažinti kitas kultūras, atpažinti tautų skirtybes, išmokti ir patobulinti užsienio kalbas, bet ir gali tapti pirmuoju žingsniu jauno žmogaus karjeros, apsisprendimo link. Tuo tarpu Agnė Pociūtė, Turkijoje praleidusi vienerius studijų metus, įsitikinusi, jog mainų programos suteikia tai, ko niekada neišmokys joks mokytojas. „Griaunami stereotipai, pažįstama nauja kultūra, jaunuoliai išmoksta kitų kalbų, sutinka nuoširdžių, dosnių ir garbingų žmonių, – tai geriausia gyvenimo mokykla. Be to, tai puiki galimybė lietuvių studentams skleisti žinią apie daugeliui vis dar mažai težinomą Lietuvos valstybę, jos papročius ir tradicijas“, – įsitikinusi A. Pociūtė.