Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė daro didelį poveikį vaikams bei šeimoms – nemažai šalių didėja skurstančių ir socialiai atskirtų gyventojų dalis. Europos Sąjunga taip pat rūpinasi vaikų teisėmis. Tačiau kiek tie įstatymai tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą? Galima prikurti daug teisinių aktų, bet ar jie gali išspręsti išvardintąsias problemas?
Ką daro Europa vaikų gerovei ir saugumui
Pagarba žmogaus orumui yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių. Tad Europos Sąjunga saugoja vaikų teises, kovoja su vaikų socialine atskirtimi ir diskriminacija, skatina socialinį teisingumą bei vaikų teisių apsaugą. ES valstybės narės yra ratifikavusios Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Prieš dvejus metus ES yra parengusi vaikų teisių darbotvarkę. Į ES darbotvarkę įtraukta 11 veiksmų, kurių Komisija imsis artimiausiais metais. Iniciatyva siekiama dar kartą patvirtinti tvirtą ES institucijų ir valstybių narių pasiryžimą skatinti bei ginti vaiko teises, užtikrinti, kad jų būtų laikomasi visose tarpusavyje susijusiose ES politikos srityse, ir paversti visa tai konkrečiais rezultatais.
Ateityje ES politikos priemonės, veikiančios vaikus tiesiogiai arba netiesiogiai, turėtų būti formuojamos bei įgyvendinamos atsižvelgiant į vaikų interesus. Be to, pačių pažeidžiamiausių vaikų grupei, t.y. augantiems skurde, kenčiantiems nepriteklius ar turintiems negalią, reikalinga ypatinga apsauga. Pavyzdžiui, vaikams patekus į teisingumo sistemos verpetą, gali kilti labai didelių keblumų. Jeigu teismų sistema neatitinka vaikų interesų, gali netgi būti pažeistos vaiko teisės, ypač atvejais dėl vaiko globos ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat, kada nepilnamečiai tampa įtariamaisiais padarę nusikaltimus.
Pasiūlyme dėl nusikaltimų aukų apsaugos Komisija vaikams skiria ypatingą dėmesį nepilnamečių įtariamųjų apsaugos priemonėms, taip pat peržiūrimos galiojančios tarpvalstybinės globos bylų taisyklės. Komisija aktyviai gins vaikų, kaip interneto vartotojų, teises ir jas stiprins, kovos su priekabiavimu, viliojimu bei vaikams žalingu turiniu internete. Komisija portale EUROPA įdiegs vaikams skirtą bendrą prieigą ir pateiks lengvai prieinamą informaciją apie vaikų teises bei ES politikos priemones.
Tai, kad Europos Komisija apibrėžė net 11 veiksmų, būtinų įtvirtinant vaikų teises, rodo, kad visoje Europoje yra gausu problemų. Tos problemos turi būti sprendžiamos ypatingą dėmesį skiriant vaikams, ypač tai socialinei grupei, kuri patiria didesnę riziką dėl įvairių nepalankių socialinių sąlygų. Pvz.: specialiųjų poreikių turintiems ar neįgaliems vaikams; vaikams, kuriems skirta alternatyvi priežiūra, gatvės vaikams; kalinčių tėvų vaikams; taip pat vaikams, kurių šeimoms gresia didelis skurdo pavojus - nepilnose arba didelėse šeimose augantiems vaikams.
Kad vaikai būtų saugūs ir socialinė politika vaikų atžvilgiu būtų įgyvendinta, ES siūlo pasitelkti Europos socialinį fondą ir programą „Horizontas 2020“, ir šiomis programomis remtis tikrinant, vertinant ir plačiau diegiant galimas inovacijas politikos srityje; nustatant Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo 2014 – 2020 m. veiklos programas, išnaudoti galimybes iš struktūrinių fondų lėšų remti vaikus ir šeimas, atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.
Europos Sąjungos sprendimai dėl vaikų saugumo ir gerovės man yra visiškai suprantami, tačiau svarbu suvokti, kad kažkas tomis ES taisyklėmis bei teikiamomis galimybėmis sugeba naudotis, kad jos vis dėlto apibrėžia šalių narių įsipareigojimus ir nurodo visų mūsų gerovės gaires. Kyla klausimas: ar ES kuriamomis gerovės taisyklėmis geba tinkamai naudotis ne tik nacionalinio lygmens vadovai, bet ypač - ir žmonės, dirbantys savivaldoje, švietimo bei ugdymo įstaigų vadovai ir atstovai?
Dėl ekonominės krizės pasekmių vis griežčiau varžant biudžetą nemažai sudėtingų uždavinių, susijusių su efektyvios socialinės politikos užtikrinimu tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, yra atidedama į ateitį. Ar savivaldos lygmenyje yra pakankamai susidomėjimo tuo, ką siūlo Europa, ar yra nuodugniai gilinamasi ir ieškoma inovatyvių problemų sprendimo būdų ne tik savo bendruomenei bei teikiant patarimus ministerijoms apie galimus efektyvius žingsnius. Ar tik naudojamasi ES vardu, ir, kaip jau įprasta, kaltų ieškoma toje pačioje Europos Sąjungoje? Viskas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, nuo kiekvieno socialinio darbuotojo, mokytojo, valdininko, vadovo.
Kokių priemonių imasi Lietuva
Aktuali problema - vieni vaikai viešose vietose ir vaikai, palikti vieni namuose. Kada mes, suaugusieji, galime palikti vaikus savarankiškus? Kaip matuojama vaiko branda? Vaikų buvimo tamsiu paros metu viešose vietose ribojimo klausimas pradėtas spręsti 2004 metais. Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos siūlymą, parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2004 m. gegužės 10 d. pateikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 48 straipsniu įstatymo projektą.
Įstatymo projekto tikslas buvo nustatyti draudimą vaikams iki 16 metų amžiaus tamsiu paros metu būti viešosiose vietose be suaugusiųjų priežiūros. Viešosiomis vietomis laikomos miestų, gyvenviečių gatvės, aikštės, parkai, skverai, maldos namai, viešojo maitinimo įstaigos, klubai, parduotuvės, kiti bendrojo naudojimo pastatai ir kitos ne privačios vietos, kuriose renkasi arba nuolat būna žmonės. Detalų viešųjų vietų, kuriose šio straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku ir jame nurodytiems vaikams draudžiama būti, sąrašą tvirtina ir skelbia savivaldybės taryba.
Gana veiksmingai su vaikais, pamėgusiais naktinėti interneto kavinėse, tuo metu kovojo Vilniaus meras. Tiesa, kas vyksta savivaldybėse dabar - gana sunku pasakyti, nes visuomenė šios informacijos tiksliai nežino, o ekonominės krizės laikais šių nuostatų įgyvendinimą nusvėrė komercija. Barai, klubai ir diskotekos yra pilni jaunų žmonių ir labai sunku spręsti - jai/jam yra 16 ar 21-eri. Manau, kad vertėtų nustatyti amžiaus ribas, norint patekti į klubus, barus, diskotekas, ir griežtai tikrinti, kad taisyklės nebūtų pažeistos. Taip bus užkirstas kelias mokinėms/mokiniams vartoti alkoholį ar uždarbiauti baruose konsumatoriais (merginos ar vaikinai, kurie yra jauni ir gražūs, nuolat sukiojasi bare ir skatina tos įstaigos prekių apyvartą - jie mielai dirba nelegaliai už nedidelį mokestį ir galimybę nemokamai pašėlti diskotekoje). Tėvai gal net ir patys nežino, kaip linksminasi jų vaikai, kol neatsitinka kokia nelaimė.
Praeitais metais Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga Seimui teikė įstatymą, kuriuo tėvams bus draudžiama palikti be suaugusiųjų priežiūros vaiką iki 7, o jei politikai pritars - iki 10 metų. Jeigu įstatymui bus pritarta, mažesnius galės prižiūrėti tik 14 metų amžiaus sulaukę jų broliai ar seserys, nuo 22.00 iki 6.00 valandos be priežiūros siūloma neleisti palikti ir paauglių, jei jiems nėra 14 metų. Socialinės apsaugos ministerija šį mėnesį ėmėsi rengti įstatymo pataisas, kas yra sveikintina.
Domėjausi vaikų situacija Belgijoje, kurioje dabar dirbu. Belgijoje mokyklos durys yra užrakinamos 8.30 val., ? atrakinamos 15.30 val. Visą tą laiką vykdoma ugdomoji veikla mokykloje. Kiekviena mokinių klasė turi pedagogą ir po auklėtoją, kuris vaikus prižiūri ir su jais būna per popamokinę veiklą bei per pertraukas. Vaikų ugdymo būreliai taip pat organizuojami mokykloje. Nuo 15.30 val. - 16.30 val. veikia prailginta grupė, už kurią tėvai moka dešimt eurų už dešimt užsiėmimų.
Taigi vaikus mokykla prižiūri nuo 7.15 val. iki 19.00 val. Ir visa tai - be papildomo mokesčio (galima atsisakyti vaiką leisti į prailgintą grupę, kur ruošiamos pamokos). Tėvai turi pasirūpinti pavakariais ir pusryčiais. Trečiadieniais ugdymas vyksta iki vidurdienio, tuomet, jei tėvai yra laisvi, vaikas eina namo, o jei ne - lieka mokykloje. Vaiko dokumentuose yra nurodoma, ar vaikas gali pats eiti namo, jei jis yra vyresnis negu 12 metų. Taip pat yra pateikiamas asmenų sąrašas su nuotraukomis, kurie yra tėvų patikėti pasiimti vaiką iš mokyklos ar iš darželio. Su tokia veikiančia sistema problemos nelieka, kad vaikas liks be priežiūros bent jau iki kol tėvai baigs darbą.
Kita vertus, Belgijoje vaikas vienas namuose gali būti nuo 12 metų, kaip ir Didžiojoje Britanijoje. Kalbant plačiau, be abejonės, galime įstatymu nustatyti amžių, bet labai svarbu patiems savo šeimoje nustatyti, ar vaikas yra pakankamai subrendęs pasirūpinti savimi, vienas likęs namuose.
Sakysite, kaip gerai tiems belgams gyventi, kada sistema funkcionuoja. Ne šiaip sau pateikiau ir Belgijos pavyzdį – esu įsitikinusi, kad išmintis slypi ne nesibaigiančių naujų reformų paieškoje, jų kepimu, prisvilinimu ir kepimu iš naujo. Dažniausiai geriausios idėjos ir mintys yra jau apgalvotos, įgyvendintos ir vėl atrastos iš naujo. Tereikia nebijoti apsidairyti toliau savo kiemo, pažvelgti šviežiomis akimis bei atviru protu ir galbūt pasinaudoti jau tuo, kas visai nesudėtingai gali veikti ne tik pas belgus, bet ir mūsų šalyje.
Dalinimasis gerąja patirtimi - dar viena esminių ES politikos įgyvendinimo priemonių, apie kurią taip dažnai kalba ES politikai televizorių ekranuose ar spaudos puslapiuose. Kokia mano išvada? Manau, kad turėtume atsakingai pagalvoti, ir kreipiuosi į valdžios atstovus visuose politiniuose lygmenyse: kad iš tiesų suprastume, kas iš tiesų yra tie ES skambiai įvardijami ES tikslai ir priemonės - ar tai tik pinigus skirstančių ministerijų reikalas, visuomenei bei populistams politikams paliekant ES vardą tik kaip atpirkimo ožio sinonimą.
Geros taisyklės niekada negarantuoja gero rezultato savaime, tam reikalingi motyvuoti ir sau reikalavimus keliantys asmenys kiekvienoje visuomenės ir valstybės grandyje. Vaikai iš tiesų yra mūsų ateitis, ir kalbant šiuo atveju - ką pasėsi, kaip auginsi - tą ir turėsi. Reikia vadovautis vaiko interesais ir vaikus gerbti, tada ir jie gerbs mus.
Iš visos širdies kviečiu gyventi ne tik šia diena, - gyvename visuomenėje, kurios realybę stebi ir kopijuoja mūsų vaikai. Mūsų visuomenei reikalingas ir svarbus kiekvienas vaikas – jei norime išlikti žemėlapyje kaip tauta. Gal vis dėlto verta pasižvalgyti toje pačioje Europoje optimistiškesnėmis akimis, ieškant ne priekabių, o sprendimų. Galiausiai pasinaudojant jau tuo, kas sėkmingai veikia kažkur kitur? Tik atsakę sau į šiuos klausimus, turėsime teisę kritikuoti ir būtų geriau – kritikuoti, siūlant sprendimus, o ne dejuojant ir smerkiant.