Vis tai – dalis Europos istorijos, žinomos Viduramžių pavadinimu, o tai mena laikus, kai raganos ir eretikai buvo žiauriai kankinami bei sudeginami gyvi ant laužų.
Kankinimų muziejus (Mdina, Malta)
Retai kada Ispanijos muziejuje neeksponuojamos giljotinos, „ispaniški batai“ ir kiti šiurpą keliantys budelių atributai. Tačiau maltietiška ekspozicija Mdinos muziejuje žadina vaizduotę savo įvairumu.
Mdina – senoji maltos sostinė. Miesto atmosfera atitinkama: beveik nėra žmonių, tuščiose gatvelėse tvyro tyla. Keletas laiptų į akmeninį šulinį ir atsiduriame tikroje kankinimų karalystėje – kankinimų suolas, galvos suspaudimo staklės, žnyplės nagų plėšimui.
Aukos ir jų kankintojai, korikai, žmonės be galvų – visa tai personažai, kurių pilnos salės. Vaškinės figūros, žinoma, atrodo siaubingai natūraliai. Būtina žiūrėti po kojomis, kitaip galima užkliūti už maišo, kurio viduje skeletas. Maža to, ekskursantus lydi kuprius prižiūrėtojas.
„Areštantų vartai“ arba kankinimų muziejus (Haga, Nyderlandai)
Kankinimų muziejus Amsterdame daug žymesnis nei analogiškas muziejus Hagoje. Tačiau Hagos muziejuje kompozicija daug baisesnė. Su tuo sutinka visi čia apsilankę.
Centrinėje Hagos aikštėje, kur visada daug žmonių, Viduramžiais atveždavo nusikaltėlius. Lankytojų dėmesiui čia pateikiamas pilnas darbinis egzekutorių inventorius.
Jei išsaugosite dvasios tvirtybę bei nepasišalinsite iš šios siaubingos vietos, gidas būtinai Jums papasakos, kaip visu tuo naudotis.
Viduramžių kripta (Sedlcos, Čekija)
Netoli Kutna Horos esančiame Sedlcų miestelyje yra unikali Viduramžių kripta. XIII a. kapinėse buvo išbarstyta sauja žemių, kuri tradiciškai buvo atvežta iš krikščionims šventos Jeruzalės Sedlcų vienuolyno abato, o daugelis dvarininkų šeimų pageidavo būti palaidoti šioje šventoje vietoje. Taip buvo įkurtos šios milžiniškos kapinės, kuriose amžinąją ramybę rado 30 tūkst. 1318 m. maro bei husitų karų aukų.
Neilgai trukus po to, kai buvo uždarytas perpildytas nekropolis, kaulai buvo iškasti ir sumesti į krūvą, kur pragulėjo amžius, kol pusaklis vienuolis 1511 m. nusprendė juos sutvarkyti. Kaulų krūvos buvo surinktos į šešias dailias piramides.
Praėjus trims šimtmečiams, žymus medžio drožėjas Františekas Rintas panaudojo kaulus kapinių koplyčios dekoravimui. Visi kaulai prieš juos naudojant buvo dezinfekuoti ir nubalinti.
Akivaizdu, kad toks neįprastas šventos vietos apipavidalinimas buvo sukurtas tam, kad būtų priminta apie žmogiškojo būvio laikinumą.
Siaubo pilis (Londonas, Anglija)
Pilyje atkuriant istorinius įvykius buvo pasistengta išsaugoti natūralistiškumo principą. Atmosfera kuriama pasitelkus netgi kvapus. Pavyzdžiui, Londono griuvėsiai, išlikę po Didžiojo gaisro, atrodo beveik taip pat, kaip jie atrodė, kai tai įvyko.
Kankinimų kamerose pateikiami visi kankinimo įrankiai, kurie buvo naudojami. Kai ką lankytojai, turėdami noro, gali išmėginti ir patys. Galima sudalyvauti XVI a. teismo inscenizacijoje. Viskas vyksta labai linksmai. Kažkur viršuje sėdi įstatymų sergėtojai, perukais padengtomis galvomis, nieko neįtariantis turistas pačiumpamas ir pasodinamas ant teisiamojo suolo. „Vardas?“ – klausiama – „Gena.“. „Iš kur būsi?“ „Iš Kijevo“. „Kijevas...“. „Iš Ukrainos?“ „Kaltas!”
Bepročių bokštas arba Patologoanatomijos muziejus (Viena, Austrija)
XVII a. šiandien Spitelgasse pavadinimą turinčioje gatvėje buvo išprotėjusių asmenų gydykla. Dabar malonumą lankydami šią vietą gali patirti drąsūs bei cinizmo nestokojantys žmonės.
Vieni įspūdingiausių eksponatų – ginekologinė kėdė iš raudonmedžio, užkonservuoti organai, galvos smegenų preparavimas, mumifikuotos galvos, eksponatai, vaizdžiai demonstruojantys venerinių ligų atvejus bei patologinį genitalijų padidėjimą.
Karo metais muziejus nukentėjo nuo bombardavimo, dėl ko buvo prarasti kai kurie eksponatai, pavyzdžiui, skulptūra „Laokoonas su sūnumis“, sudaryta iš žmonių ir gyvūnų kaulų.
Drakulos pilis (Transilvanija, Rumunija)
Viduramžių Brano pilis, pastatyta ant skardžio krašto Karpatų kalnuose, pelnytai gali pasigirti pačios baisiausios Rumunijos vietos reputacija. Gotikinis pilies siluetas, kurio bokštai kyla į dangų, kėlė siaubą ne vieną šimtmetį dėl kunigaikščio Vlado III, geriau žinomo Vlado Tepešo vardu. Drakulos (reiškiančio drakono sūnų) pravardę jis gavo dėl jo tėvo narystės elitiniame Drakonų riterių ordine.
Kruvinojo monstro Drakulos žinomumą kunigaikštis gavo dėl savo nesveiko mėgimo sodinti priešus ant kuolo. Kelias, vedantis prie pilies, iki pat dabar vadinamas „Aštriųjų kuolų keliu“.
Mirusiųjų sielų muziejus (Roma, Italija)
Amžinajame Romos mieste taip pat atsirado vietos ne visai įprastoms ekspozicijoms. Ypač populiarus tarp turistų mažas kambarėlis, esantis šalia vienintelės visiškai gotikinės Romos bažnyčios, kuriam suteiktas išdidus Mirusiųjų sielų muziejaus vardas.
Norint patekti į šią vietą, reikia įeiti į bažnyčią, pasukti į dešinę bei pasakyti vietos kunigui vienintelį žodį – muziejus. Toliau jis be papildomų klausimų atves jus ten, kur reikia.
Čia surinkti visi įmanomi įrodymai, liudijantys mirusiųjų sielų egzistavimą žemėje: nuotraukos, batų įspaudai bei pirštų antspaudai ant knygų ir rūbų. Eksponatai čia atvežti iš daugybės šalių, pavyzdžiui, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir, žinoma, pačios Italijos.