Per keletą pastarųjų mėnesių atsirado teigiamų požymių, kad Europos ekonomika atsigauna. Iki pirmojo 2013 m. ketvirčio traukusis, antrąjį ketvirtį ji vėl ėmė augti ir per likusius šių metų mėnesius realusis BVP turėtų toliau didėti.

Numatoma, kad antrojo 2013 m. pusmečio augimas Europos Sąjungoje turėtų sudaryti 0,5 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Metinis realiojo BVP augimas šiais metais turėtų būti 0,0 proc. Europos Sąjungoje ir -0,4 proc. euro zonoje. Kalbant apie ateitį prognozuojama, kad per kitus dvejus metus ekonomikos augimas palaipsniui įsibėgės ir 2014 m. sudarys 1,4 proc. Europos Sąjungoje ir 1,1 proc. euro zonoje, o 2015 m. atitinkamai 1,9 proc. ir 1,7 proc. Lietuvoje 2013 m. prognozuojamas 3,4 proc. BVP augimas, infliacija turėtų siekti 1,4 proc., o biudžeto deficitas - 3 proc. Stabilus 3,6 proc. augimas Lietuvai prognozuojamas ir 2014 m., o nedarbas nuo prognozuojamų 11,7 proc. šiemet kitais metais turėtų sumažėti iki 10,4 proc.

Europoje toliau vyksta vidinis ir išorinis koregavimas, kuris daugeliu atvejų grindžiamas keletą pastarųjų metų įgyvendinamomis didelio užmojo struktūrinėmis reformomis ir fiskalinio konsolidavimo pastangomis. Todėl susidarė geresnės sąlygos tam, kad svarbiausiu Europos ekonomikos augimo veiksniu pamažu taptų vidaus paklausa. Tačiau, turint omenyje prastesnes naujai susiformavusios rinkos ekonomikos šalių perspektyvas, sugrįžimas prie stabilaus augimo bus laipsniškas.

Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Matome vis daugiau požymių, kad vyksta Europos ekonomikos persilaužimas. Valstybėse narėse įgyvendintas fiskalinis konsolidavimas ir struktūrinės reformos sudarė sąlygas ekonomikai atsigauti. Tačiau pergalę skelbti dar anksti – nedarbas vis dar neleistinai didelis. Todėl siekdami užtikrinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą turime toliau modernizuoti Europos ekonomiką.“

Laipsniškas atsigavimas įsibėgėja

Susidaręs makroekonominis disbalansas mažėja ir numatoma, kad augimas po truputį įsibėgės. Tačiau kai kuriose šalyse tebevykstantis balansų reguliavimas vis dar stabdo investicijas ir vartojimą. Nors finansų rinkų padėtis labai pagerėjo ir pažeidžiamų šalių palūkanų normos sumažėjo, realioji ekonomika to dar nepajuto, nes finansų rinkos vis dar susiskaidžiusios ir yra didelių skirtumų tarp valstybių narių ir skirtingo dydžio įmonių.

Dabartinė perspektyva atitinka ankstesnių atsigavimo po didelės finansų krizės pavyzdžių charakteristikas. Kadangi atslūgsta būtinybė mažinti finansinį įsiskolinimą, dėl geresnių bendrų finansavimo sąlygų ir ekonominių nuotaikų vėl pradėjus augti privačiam vartojimui ir atsigavus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui iš lėto turėtų sustiprėti vidaus paklausa. Per keletą pastarųjų metų gerokai pasistūmėjusio fiskalinio konsolidavimo tempas prognozės laikotarpiu turėtų lėtėti. Turint omenyje prastesnes ES eksporto į kitus pasaulio regionus perspektyvas numatoma, kad 2014 ir 2015 m. svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys bus vidaus paklausa.

Kadangi darbo rinkos pokyčiai nuo BVP pokyčių paprastai atsilieka pusmečiu ar daugiau, numatoma, kad ekonominės veiklos atsigavimas faktinę įtaką darbo vietų kūrimui darys tik palaipsniui. Šiais metais kai kuriose šalyse nedarbas išliko labai didelis ir užimtumas toliau mažėjo. Tačiau pastaraisiais mėnesiais darbo rinkos sąlygos pradėjo stabilizuotis: numatoma, kad nedarbas šiek tiek mažės ir 2015 m. sudarys 10,7 proc. Europos Sąjungoje ir 11,8 proc. euro zonoje, nors atskirų šalių rodikliai tebebus labai skirtingi.

Numatoma, kad prognozės laikotarpiu ir ES, ir euro zonoje vartotojų kainų infliacija liks nedidelė – apie 1½ proc.

Keletą pastarųjų metų pažeidžiamų valstybių narių einamosios sąskaitos balanso rodikliai iš esmės ir nuolatos gerėjo. Dėl nuolatinio keleto pažeidžiamų valstybių narių kainų konkurencingumo didėjimo ir eksporto sektorių stiprėjimo, šiais metais tikimasi jų einamosios sąskaitos pertekliaus.

Ankstesnes ryžtingas pastangas keičia lėtesnis konsolidavimas

Valdžios sektoriaus deficitas turėtų toliau mažėti. Apskaičiuota, kad 2013 m. nominalusis biudžeto deficitas sumažės iki 3½ proc. BVP Europos Sąjungoje ir 3 proc. BVP euro zonoje, o skolos santykis su BVP pasieks beveik 90 proc. Europos Sąjungoje ir 96 proc. euro zonoje. Prognozuojama, kad 2013 m. struktūrinis biudžeto deficitas, t. y. valdžios sektoriaus deficitas atmetus ciklinius veiksnius, vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, dėl keliose valstybėse narėse įgyvendintų konsolidavimo priemonių gerokai – daugiau kaip ½ proc. – sumažės abiejose zonose. Remiantis iki galutinio prognozės termino gautais 2014 m. biudžetų projektais, toks pagerėjimas (kad ir lėtesnis) numatomas ir 2014 m. Jį galima iš dalies paaiškinti tuo, kad kai kurios valstybės narės jau pasiekė su struktūriniu biudžeto balansu susijusius vidutinės trukmės laikotarpio tikslus – tai turėtų paskatinti imtis valstybės skolos mažinimo.

Proporcingesnė rizika

Ši prognozė grindžiama prielaida, kad ES ir valstybės narės griežtai įgyvendins sutartas politikos priemones, o tai prisidės prie dabartinio būtino koregavimo, be to, neleis sumažėti išaugusiam pasitikėjimui ir pasikeisti finansavimo sąlygoms.

Dėl ryžtingai įgyvendinamos politikos suvokiama rizika euro zonos vientisumui, susijusi su valstybės garantuojamos skolos krize, dingo. Atsirado teigiama rizika – tai susiję su tuo, kad per keletą pastarųjų metų įgyvendintos reformos galėtų turėti palankesnį poveikį anksčiau, nei tikėtasi. Netikrumas sumažėjo, tačiau jis vis dar didelis ir vis dar kelia grėsmę augimui. Tebėra rizika, kad nukrypimas nuo užsibrėžtos politikos galėtų lemti netikrumą ir vėl sukelti finansinę įtampą, be to, išaugo neigiama išorės aplinkos rizika.