Į ši "Euronews" klausimą atsakė Tarptautinės nevalstybinės organizacijos „Amnesty International“ atstovė Nell Mayer:

„Juridiniu požiūriu, niekas netrukdo EK veikti ryžtingiau. Egzistuoja Rasių lygybės direktyva, jei ES šalis narė jos nepaiso, EK gali imtis griežtų priemonių šios šalies atžvilgiu. Ši direktyva draudžia bet kokias diskriminacijos rasiniu pagrindu formas pagrindinėse socialinio gyvenimo sferose, pavyzdžiui, prieigos prie būsto ar išsilavinimo klausimais. Problema kyla dėl to, kad EK neturi teisės spręsti, ar duoti griežtą atsaką diskriminacijos ES šalyse narėse atvejais, ar ne.

Pastaruoju metu EK dažniau remiasi savo ribotomis galimybėmis bei teigia, jog sistematinių romų teisių pažeidimų atvejais ji imsis būtinų veiksmų.

Teisių gynimo organizacijos, tarp kurių „Amnesty International“, Europos romų teisių gynimo centras ir Atviros visuomenės institutas suteikė pakankamai įrodymų dėl sistematinės diskriminacijos. Pavyzdžiui, „Amnesty International“ perdavė EK medžiagą, įrodančią romų teisių pažeidimo atvejus Italijoje dėl prieigos prie būsto bei segregacijos švietimo įstaigose Čekijoje. Nuo to laiko praėjo daugiau nei metai, tačiau reakcijos kol kas nėra sulaukta.

Iš tiesų EK turėtų išanalizuoti visus romų teisių pažeidimo atvejus bei pagrasinti ES valstybėms narėms imtis griežtų priemonių. Pavyzdžiui, yra įrodymų dėl sistematinės diskriminacijos Italijoje, o tai reiškia, kad reikėtų šio šalies atžvilgiu imtis griežtų priemonių.“