Tačiau, kaip teigia Paryžiuje įsikūrusios pilietinės grupės „La Quadrature du Net“, ginančios fundamentaliąsias laisves internetinėje erdvėje, vienas iš įkūrėjų Jeremie Zimmermannas, valdžia negali apriboti šios žalos.
- Tai istorinio masto šnipinėjimo skandalas, kokį poveikį jis turės visiems mums?
- Iš tiesų tai vienas didžiausių įvykių pastaruosius keletą metų, kurio amplitudė istorinė, turi praeiti laiko tam, kad suprastume, kas gi iš tiesų šiuo metu vyksta. Tai, ką mes matome, atskleidžia šnipinėjimo visuomeninę pusę, tai su kuo susiduriame kasdien, kas vyksta visame pasaulyje mums prieš akis. Šnipinėjimo infrastruktūra – tai visko žinojimas apie visus. Panašūs dalykai vyko totalitarinio režimo visuomenėse, prisiminkime „Stasi“ ar KGB – tai buvo vaikų žaidimai, lyginant su tuo, kas vyksta šiandieną.
- Šnipinėjimo struktūrų darbas yra šnipinėti, nepriklausomai nuo to, ar priešus ar draugus. Ar ši teisų turėtume stebėtis tuo, kas yra atskleista?
- Taip, šnipų darbas yra šnipinėti, tačiau tai, kas yra atskleista, rodo, jog šnipinėjami visi, įskaitant eilinius piliečius.
Remiantis JAV Nacionalinės saugumo tarnybos (NSA) vadovo Keitho Alexanderio vykdoma politika, viskas turi būti žinoma apie visus ir tik vėliau atrenkama tai, kas įdomu. Tai iš esmės keičia šnipinėjimo sampratą, nes šnipinėjama ne tam tikra vieta, asmuo ar vyriausybė, o tai daroma, norint turėti informaciją apie visą likusią pasaulio dalį. Lyg visi būtų potencialūs JAV priešai. Tai nėra nei proporcinga, nei teisėta. Niekas negali teigti, jog JAV saugumas padidėja, jei keletas milijonų asmenų yra šnipinėjami.
Pasaulinio masto privatumo sunaikinimo pasekmės būtų siaubingos, nes visuomenė taptų totalitarinio režimo auka. Tai negali būti toleruojama.
- Šnipinėjimu užsiima ne tik Vašingtonas, ar ne taip? Yra teigiama, jog Europos Sąjungos (ES) šalių narių vyriausybės taip pat tai daro. Ar jos nerimauja, kad yla išlindo iš maišo, o visuomenė sužinojo apie tikrąjį šnipinėjimo mastą?
- Šiandien egzistuoja keisti dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai tarp žvalgybos tarnybų. Akivaizdu, kad šios agentūros naudojasi susitarimais tam, kad galėtų apeiti valstybinius įstatymus. Jungtinė Karalystė (JK) negali šnipinėti JK piliečių, todėl yra sudaryta sutartis su NSA, kuri šnipinėja JK piliečius bei pateikia duomenis JK žvalgybos tarnyboms. Tuo tarpu D. Britanijos vyriausybės ryšių štabas (GCHQ) šnipinėja JAV gyventojus bei pateikia surinktą informaciją JAV žvalgybos struktūroms.
Toks žaidimas nėra priimtinas. Jei ši veikla būtų vykdoma atvirai, ji nebūtų toleruojama.
- Kokiais būdais Vašingtonas ar ES galėtų išspręsti susidariusią situaciją?
- Mano nuomone, turbūt tai vienas iš rimčiausių iššūkių, su kuriais teks susidurti visuomenei. Nuo šito priklausys, ar mes sugebame inicijuoti politinius debatus, išreikšti nesutikimą su valdžia, kai tampame nusikaltimo ar neteisybės liudininkais bei ar iš esmės galime keisti pasaulį.
Turime inicijuoti viešus debatus dėl žvalgybos atliekamo vaidmens bei turime sukurti įstatymus, kurie leistų išrinkti asmenis, kurie kontroliuotų šias institucijas, taigi privalome rasti būdą tam, kad šios institucijos atsiskaitytų už savo veiklą. Suprantama, kad slaptosios tarnybos turi paslapčių, tačiau galbūt po tam tikro laiko šios paslaptys galėtų būti atskleistos visuomenei, o asmenys, kurie nusižengė įstatymui, būtų patraukti atsakomybėn. Manau, kad reikalingi įstatymai, kurie grąžintų šių institucijų kontroliavimą.
Yra ir technologinis šio klausimo aspektas – turėtų būti investuojama į technologijas, kurios suteiktų žmonėms galimybę grąžinti jų pačių bendravimo ir duomenų kontroliavimą. Šios technologijos egzistuoja ir yra prieinamos. Galbūt jos turėtų būti tobulinamos, kažkas vis dal turi būti išrasta.
Be politinio ir technologinio aspektų, dar gali būti skiriamas ir socialinis aspektas, nes žmonės turi suvokti, jog socialinis tinklas „Facebook“ ar „Apple“ nėra jų draugai. Tai reiškia, kad reiktų nustoti naudotis šių įmonių produktais bei ieškoti alternatyvų.