Per vieną naktį mes nepakeisime Lietuvos. Ar per vieną naktį mes galime pakeisti savo mintis, kad jos visiškai pakeistų gyvenimą Lietuvoje?
Ar tai apskritai šiandieninėje Lietuvoje įmanoma?
Jei nekursime naujos politinės kultūros, naujo valstybės valdymo, paremto ne susitarimais, bendrais tikslais, bet nuolatinėmis politinėmis peštynėmis, nebus ir stiprios ekonomikos.
O tai reiškia, kad nebūsime konkurencingi. Vis mažiau gaminsime ir uždirbsime. Jau ir šiandien Lietuva susiduria su vis stiprėjančiu konkurenciniu spaudimu ir pačioje Europos Sąjungoje, ir už jos ribų. Pasaulio ekonomika tapo globalia, o prekių pasiūla iš esmės nebeturi sienų.
Klausimas turėtų būti ne „ar įmanoma pasikeisti?“, bet „ar turime kitą pasirinkimą“?
Ar galime sau leisti prabangą neturėti vieningos užsienio politikos, energetinės politikos, socialinės politikos, paremtų ilgalaikiais susitarimais tarp visų valdžios grandžių ir institucijų? Be baksnojimų pirštais vieni į kitus, be tuščio politikavimo prieš rinkimus ir po rinkimų. Kad valstybę valdytų ne gandai, o objektyvus įvykių vertinimas, realūs veiksmai ir rezultatai.
Ką darysime, jei ne tik Didžioji Britanija, bet ir kitos išsivysčiusios Europos Sąjungos valstybės emigrantams iš Lietuvos pradės sakyti „Ne“? Apie tokius ketinimus, siekiant išsaugoti darbo vietas savo šalies piliečiams, šią savaitę jau prabilo Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.
Prabanga per 20 metų neįgyvendinti nė vieno didžiulio strateginio projekto nei energetikoje, nei transporto srityje, kurie leistų valstybei uždirbti papildomų pinigų. Iš ko mes gyvensime? Kaip didinsime atlyginimus, pensijas, kaip gydysime sergančiuosius, mokysime vaikus?
Kaip galime sėkmingai susitarti ir veikti kartu su Baltijos kaimynais, kai patys tarpusavyje nesusitariame? Kada susitarsime dėl dvigubos pilietybės? Kam reikalingas nuolat pakurstomas, jau beveik ketvirtį amžiaus besitęsiantis įvairių visuomenės sluoksnių supriešinimas?
Ir tuomet jau natūraliai galima klausti: gal tam, kad būtų brangios dujos ir elektra? Kad valdytų monopolijos ir klestėtų korupcija? Kad svarbiausius valstybei sprendimus priiminėtų dažnai nematomi viduriniosios grandies valstybės tarnybos vadovai? Na, taip, kaip tai šiemet atsitiko su elektros kaina. Kaip atsitiko su svarbių valstybės tarnybų vadovais, kurie pirmieji nuskubėjo iš valstybės prisiteisti sumažintų atlyginimų. Pagal įstatymų suteiktą teisę, bet be suvokimo, kas yra valstybė, ir be solidarumo su tais, kurie vos galą suduria su galu.
Per vieną naktį mes nepakeisime Lietuvos. Bet susitarti dėl svarbiausių strateginių dalykų užsienio politikoje, energetikoje ir kitose srityse – tiesiog būtina, nes be politinės kultūros nebus solidarumo, aiškumo, ką turime daryti. Nebus stiprios ekonomikos ir ateities valstybėje.