Išsigandę arkliai krūpteli, kai prieš juos pakeliami užtvaros vartai. Tačiau varovams besiartinant iš galo ir mosikuojant rankomis, laisvė tampa vieninteliu likusiu pasirinkimu. Po akimirką trukusių dvejonių, banda šoka pro vartus ir, žiūrovams plojant, išnyksta tolumoje. „Gero gyvenimo!“ – arkliams dingstant iš akiračio šūkteli moteris.
Kaip rašo www.spiegel.de, Diego Benito didžiausia viltis yra ta, kad naujieji atvykėliai jo rezervate greitai pasidaugintų. Jis norėtų išgirsti dundančių kanopų garsą. „Šie „Retuerta“ veislės arkliai – tai arčiausiai laukinės gamtos esantys išlikę arkliai“, - pasakoja jis. „Jie klajodavo po Ispaniją didžiulėmis bandomis.“ Tačiau šiandien jų likę vos apie 200.
Nedidukas jėgeris su neskusta barzda D. Benito valdo „Campanarios de Azaba“ biologinį rezervatą, tapusį naujaisiais namais 24 „Retuertas“ arkliams, kurie ką tik buvo paleisti. Rezervatas užima beveik 500 hektarų aptvertos kalvotos žemės plotą vakarinėje Ispanijos dalyje, šalia pasienio su Portugalija.
Praeityje ūkininkai išvarydavo kiaules į ąžuolų giraites, kad rudenį sušertų joms giles. Šiais laikais vargu ar verta tai daryti, todėl arkliai perėmė šią žemę kartu su grąžintais į laukinę gamtą galvijais ir vilku, kuris kartas nuo karto čia pasirodo. Šie gyvūnai dabar jau nebegali tikėtis pagalbos iš žmonių. Jei jie susirgs, jie nugaiš. Jei jie neras maisto, jie žus iš bado. Jei jiems nepavyks pabėgti nuo vilkų, jie juos suės.
Laukinės gamtos grąžinimas į Europą
Šio projekto tikslas – iš dalies atkurti laukinę gamtą, kurios Europoje beveik nebeliko.
Mokslininkų komanda, kuriai vadovauja gamtosaugos specialistas iš Olandijos Fransas Schepersas ėmėsi unikalaus eksperimento, skirto grąžinti didžiuosius žolėdžius gyvūnus, kurie anksčiau gyveno Europos žemyne: laukinius arklius, Europos bizonus (stumbrus) bei tauriuosius elnius, kurių populiacija būtų kontroliuojama lūšių, meškų ir vilkų. Mokslininkai tikisi didžiausios įmanomos rūšių įvairovės išsivystymo tarp įspūdingų žinduolių, vabzdžių, grifų, rupūžių ir gyvačių – visų gyvūnų rūšių, kurios kadaise buvo išstumtos dėl žmonių veiklos iš jų gyvenamosios aplinkos.
Šiame procese nori dalyvauti gamtos draustinių valdytojai bei aktyvistai iš visos Europos. Tarp jų Dunojaus delta, Karpatų kalnai Rumunijoje bei Velebitų kalnų grandinė Kroatijoje. Šio projekto tikslas – leisti gamtai kiek įmanoma „sulaukėti“ šiose teritorijose.
Projekto pavadinimas – „Europos laukinės gamtos grąžinimas“ (“Rewilding Europe”). Projekte dalyvauja gamtosaugos organizacijos, tarp kurių ir Pasaulinis gamtos fondas (“The World Wide Fund for Nature”). Pradinis projekto kapitalas – 3 mln. eurų (daugiau nei 10 mln. litų) – buvo surinktas Nyderlanduose surengus loteriją.
„Vakarų Iberijos Kampanijos regionas – tai pažangiausias iš mūsų bandomųjų projektų“, - teigia F. Schepersas. Maža juodai rudų galvijų banda, pasižyminti archajiškais bruožais – siaura pečių juosta ir siauromis galvomis – jau ganosi rezervate. Jie mažai teprimena laukinius bizonus – beveik visų naminių galvijų protėvius.
Paskutiniai stumbrai, kadaise ganęsi po visą Europą, nugaišo Lenkijoje 1627 d. Šiuo metu dedamos pastangos iš šiuolaikinių karvių išvesti galvijus, kurie kiek įmanoma primintų stumbrus.
Kartu su stumbrais išnyko ir didžioji dalis stambiųjų žinduolių – taip vadinamos senojo pasaulio megafaunos. F. Scheperso teigimu, laikas sugrąžinti šiuos gyvūnus.