Matyt, panašiai reikėtų ieškoti ir Norvegijoje veikiančios bausmių sistemos vertinimo.
Bausmė – tai pelnyta nuobauda, teisių apribojimas, išgąsdinimas ir sulaikymas, pasitaisymas ir reabilitacija.
Bausmė atitinka visuomenės supratimą apie teisingumą bei taisyklių paisymą, kurios kultūrinės šiuolaikinės visuomenės sąmonėje ženkliai nusilpo. Bet koks pokalbis apie tai, kad nusikaltėlio pasitaisymas svarbesnis už nuobaudą, paprastai sukelia pasipiktinimą, kad tokia pozicija ženkliai silpnina visuomenės saugumą, nukelia į antrą planą nusikaltimų aukų interesus ir, kas baisiausia, padaro nusikaltėlių gyvenimą per daug patogiu. Nepaisant to, kad tyrimų duomenys rodo, jog kai kurios pasitaisymo siekimo formos leido sumažinti tolimesnių nusikaltimų tikimybę, šios sistemos priešininkai visų pirma vienareikšmiškai reikalauja atpildo nusikaltėliams.
Tai vyksta visame pasaulyje. Skirtingai nuo kitų šalių, Norvegija pasižymi progresyvia bausmių skyrimo sistema, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas pasitaisymui ir reabilitacijai, dėl ko ateityje tikimasi sumažinti nusikalstamumo lygį. Tai nereiškia, kad Norvegijoje nusikaltėliai nesodinami į kalėjimus, tiesiog juose sukuriamos įkalinimo sąlygos, suteikiančios galimybę sumažinti tikimybę, jog po išlaisvinimo nusikaltėlis ir vėl nusižengs įstatymams.
Skirtingai nuo daugelio teisminių JAV apygardų, kur nusikaltėlio įkalinimo trukmė nurodoma nuosprendyje (t.y. kalima būtent tiek, kiek nustatė teismas), Norvegijoje įkalinimo trukmė nuosprendyje nėra nurodoma, o nusikaltėlio išlaisvinimo klausimas sprendžiamas analitinės ataskaitos, kurioje nurodoma, ar nusikaltėlis pasitaisė, ar ne, pagrindu.
Kaip jau buvo minėta, Norvegijoje įkalinimo trukmė neviršija 21 metų, tačiau ji gali būti pratęsta penkeriems metams, jei įkalintasis per įkalinimo laikotarpį iki jo pabaigos nepasitaisė. Tokiu atveju įkalinimo trukmė gali būti pratęsiama kas penkerius metus. Todėl iš esmės įkalintasis gali kalėti iki gyvos galvos, tiesiog įkalinimas jam bus pratęsiamas kas penkerius metus.
Tokios sistemos taikymo rezultatai teigiami, nes mažinama pakartotinų nusikaltimų įvykdymo tikimybė. Kaip teigiama „The Guardian“ straipsnyje apie Norvegijos kalėjimų sistemą, recidyvų lygis „Bastoy“ kalėjime sudaro apie 16 proc., o tai žemiausias rodiklis Europoje, tuo tarpu JAV jis sudaro apie 40 proc.
Tačiau bausmės skyrimo praktika ir kalinių laikymo sąlygos negali būti vertinamos vienareikšmiškai. Pastaruoju metu Europoje vyksta karšti ginčai dėl akivaizdžios neteisybės, nes Norvegijos kaliniai gyvena palyginti „prabangiai“, kai nepriteklių išgyvenančių ar pagyvenusių įstatymams nenusižengusių asmenų gyvenimo sąlygos nepalyginamai prastesnės.
Klausimas, ar kaliniai turėtų būti laikomi geresnėmis sąlygomis, nei tos, kuriomis gyvena įstatymų nepažeidę piliečiai, net jei šios sąlygos – politikos dalis, kuri padeda nusikaltėliams greičiau pasitaisyti, turi akivaizdų atsakymą. Norvegija bent jau pasirinko tą strategiją, kuri padeda maksimaliai efektyviai siekti nusikalstamumo mažinimo.
Vienas šios strategijos elementų – įkalinimo trukmės mažinimas.