„Artimiausius dvidešimt metų anglų kalba išliks dominuojančia pasauline kalba. Tai politinio, diplomatinio pasaulių bei turizmo sektoriaus kalba“, - pasakojo P. Smetas per projekto, skirto daugiakalbio švietimo plėtrai Belgijos ir Europos Sąjungos (ES) sostinėje Briuselyje, atidarymo ceremoniją.
Kaip rašo „Euractiv“, Flandrijos švietimo ministras P. Smetas kalbėjo per taip vadinamo „Marnixo plano“ – projekto, skirto kalbų mokymosi skatinimui Belgijos sostinėje, skiriant prioritetą prancūzų, olandų ir anglų kalboms – daugiakalbiam Briuseliui atidarymą.
„Jei Briuselis pretenduoja į tarptautinio didmiesčio vardą, turės būti žengta dar toliau, o anglų kalba turi tapti oficialia miesto kalba“, - patikino P. Smetas.
„Marnixo plane“ pateikti skaičiai rodo, kad 63,2 proc. Briuselio gyventojų gimtoji kalba yra prancūzų, o mažiau nei 20 proc. šio didmiesčio gyventojų gimtoji kalba yra olandų. Tik 2,5 proc. Briuselio gyventojų teigia, kad jų gimtoji kalba – anglų, tačiau 29,7 proc. gyvenančių šiame mieste teigia gerai arba labai gerai kalbantys angliškai.
„Noriu pasakyti, kad kiekvienas gyvenantis Briuselyje turėtų kalbėti bent jau viena bendra kalba“, - pridūrė P. Smetas.
Visų kalbų mokymas
Ši mintis gali pasirodyti patraukli, tačiau jos įgyvendinimas sudėtingas, nes tai gali pareikalauti švietimo sistemos reformavimo Belgijos sostinėje. Pusė visų vaikų, gimusių šiame mieste, nekalba nė viena iš trijų valstybinių kalbų namuose, todėl papildomos kalbos mokymas taptų tikru iššūkiu.
Didelė Briuselio gyventojų dalis kalba arabiškai (21,1 proc.), kitos dažniausiai pasitaikančios gimtosios kalbos šiame mieste – ispanų ir vokiečių.
„Briuselis – atviras miestas, tarptautinė sostinė. Turime dirbti šiuo klausimu čia ir dabar“, - teigė Briuselio regiono ministras pirmininkas Rudis Vervoortas.
Maža to, bet kokia diskusija dėl kalbos ar švietimo tikriausiai sukels ginčus šalyje, kur klausimai, susiję su kalba, turi didelės įtakos politiniam gyvenimui. Belgijos švietimo sistema suskirstyta į olandiškai kalbančias ir prancūzakalbes mokyklas, kurios šalies konstitucijoje nustatyta tvarka atitinkamai administruojamos flamandų ir frankofonų bendruomenių.
Tačiau situacija dvikalbiame Briuselio regione dar sudėtingesnė, nes čia flamandiška ir prancūziška sistemos egzistuoja greta. Kadangi Briuselio valdžia neturi galių priimti sprendimų švietimo srityje, bet koks sistemos pakeitimas Belgijos sostinėje pareikalautų abiejų bendruomenių pritarimo.