EESRK teikia konsultacijas svarbiausioms ES institucijoms - Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui.

Pokalbio pradžioje pašnekovas akcentavo, kad Lietuva yra ypatingai entuziastinga valstybė. „Eurobarometro“ duomenimis, pasitikinčių ES europiečių vidurkis nesiekia 31 proc., 60 proc. žmonių, mano, kad Europa nėra sprendimas, o Lietuvoje 80 proc. mano, kad “Europa yra mūsų ateitis“.

„Globali tendencija Europoje turi du požymius – auga žmonių, kurie praranda pasitikikėjimą ES, skaičius, ir vis daugiau piliečių tiki, kad ES – tai nėra sprendimas. Lietuvoje viskas atvirkščiai. Taigi, tai yra absoliučiai proeuropietiška šalis ir aš labai džiaugiuosi, kad tas švelnus jūsų lyderių politikos brizas susijungs su kitais švelniais brizais Europoje ir jie kartu taps permainų vėju (Wind of changes – angl.k.). Jei Europoje ir toliau vyraus dabartiniai vėjai, tuomet ją ištiks didelė nelaimė – niekas niekuo nebesidomės ir nebedalyvaus ES gyvenime“, - kalbėjo jis.

Pasak L. Jahier, nors Lietuvoje padėtis nėra tokia prasta, kaip visoje ES, nereiškia, kad galima nustoti dirbti ir nebereikia to įdirbio stiprinti, nes entuziazmo nebuvimas gali labai staigiai pakeisti padėtį. Kaip pavyzdį jis pateikė gimtąją Italiją, kuri istoriškai visada buvo proeuropietiška, pasisakė už integraciją, bet per pastaruosius dvejus metus dėl krizės viskas labai pastebimai pasikeitė.

Luca Jahier // European Economic and Social Committee nuotr.

Aiškaus rezultato nebuvimas

Dar vienas aspektas, svarbus stiprinant pastikėjimą Europa, žmonėms turi būti parodomas rezultatas.

„Kai deklaruojami tam tikri dalykai – puiku, bet tai turi atsispindėti ir popieriuje. Viena iš paskutiniųjų didelių diskusijų ES mastu buvo apie darbo vietų kūrimą. Ją inicijavo Europos Komisija 2012 metų birželį. Ir kas sekė po to? Mes vis dar laukiame, kad bus pradėtos dėti pastangos, kad išsakytos idėjos būtų įgyvendintos“, - kalbėjo Briuselio patarėjas.

Faktai, skaičiai ir veiksmai – štai ko reikia Europai, pasak L. Jahier.

„Jei kartais mes manome, kad galime įtikinti, jog Europos Sąjunga gali išleisti 8 mlrd. eurų, kad sutvarkytų finansinę rinką, turime suprasti, kad žmonės nėra kvaili. Ankščiau ar vėliau jie supras, kad ant stalo nėra jokių kitų rezultatų. Taigi, mes turime įgyvendinti tai, kas buvo nutarta. Europa taip pat yra priėmusi ir gerų sprendimų per pastaruosius penkerius metus ir jau daug geriau ir greičiau reaguoja į situacijas“, - sakė jis.

Remdamasis „Eurobarometro“ duomenimis, Įvairių interesų grupės vadovas pabrėžė, kad daugelyje ES šalių poreikiai tie patys – darbas, augimas ir socialinės garantijos yra pagrindinis prioritetas, o tokie dalykai kaip santykių su kitomis šalimis gerinimas ir pan. nueina į antrą planą.

„Tai ženklas, kad visa Europa žiūri ta pačia krypti. Kitas dalykas – ko tikisi piliečiai. Jie nori veiksmų, reakcijos ir pastangų įgyvendinant šiuos prioritetus. Pavyzdžiui, visi pamename blogą sprendimą – finansavimo sustabdymą Erasmus programai. Toje pačioje Lietuvoje Erasmus programa yra antras pagal lūkesčius narystės ES rezultatas. Mes geriname ir didiname tai, kas jau įgyvendinta, tačiau gauname priešingą rezultatą. Mes nepakankamai įsigiliname į tai, ko reikia daugumai ES piliečių“, - apgailestavo MyEP pašnekovas.

Lietuvos vaidmuo

L.Jahier nuomone, Lietuva, būdama pačia entuziastingiausia Baltijos valstybe, kuri siekia kuo geriau integruotis į ES, ir žino, kokios naudos galima gauti iš Europos, turėtų savo entuziazmą perduoti ir kaimyninėms valstybėms. Dabar, pirmininkaudama ES Tarybai, ji turėtų raginti lyderius, kad šie ragintų Europos Komisiją imtis konkrečių veiksmų.

„Aš nekaltinu euroskeptikų ir tų, kurie nustojo pasitikėti Europa, nes jie paprasčiausiai nejaučia jokių rezultatų savo kasdieniame gyvenime. Žmonės mato, kad bankai buvo išgelbėti, bet ne jų darbo vietos, gamyklos, ne jų socialinis gyvenimas, mokyklos ir t.t. Galiausiai žmonės mato, kad finansinės sistemos išgelbėjimui skirtos milžiniškos sumos pinigų – tiek garantijų fondams, tiek Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir dalinai Airijos gelbėjimui. Po visų šių veiksmų Europos Centrinis bankas likvidus. Tuo pačiu metu buvo sumažintas finansavimas socialiniams fondams. Žmonės mato teigiamus darbo rezultatus bankų sistemoje, kas yra gerai ir būtina, nes ten buvo žmonių santaupos, tačiau nėra jokio balanso su kitomis sferomis.

Nusivylęs jaunimas

Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad jaunimas labiau tikėtų Europa, italų kilmės politikas akcentavo, kad įkvėpti pasitikėjimui galima tik tada, kai žmonės tiki savo ateitimi ir mato naudą laisvėje, lygybėje ir solidarume.

„Jaunimui reikia perspektyvų. Tu negali jų įkvėpti taupymo programomis. Jos neįkvepia nieko, o tai yra pagrindinis ES darbo rezultatas, kuri mes pateikiame žmonėms“, - pabrėžė jis.

„Mes vartojame blogą sąvoka „Prarasta karta“ (Lost generation – anglų k.). Tačiau ką mes prarandame? Mes prarandame milžinišką nepanaudotą energiją. Jauni žmonės turi labai daug energijos. Mes blokuojame ją, nesukuriame sąlygų, kuriomis jaunimas galėtų dar geriau atsiskleisti. Reikia juos įkvėpti ir suteikti šansą šios energijos proveržiui“, - pažymėjo L. Jahier.