Neseniai Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikto tyrimo duomenimis, statistinei britų šeimai per metus atlieka maisto už 830 eurų (2 866 litų).
Kaip rašo DW, lyginant su kitomis industrinėmis šalimis, JK maisto švaistymo klausimas – ypatingai opi problema, todėl Britanijos maisto prekių milžinė „Tesco“ pasižadėjo perdirbti beveik 60 000 tonų maisto per metus, kurį iššvaisto jų tiekėjai ir pirkėjai.
Viena iš priemonių, kurių pasižadėjo imtis „Tesco“, - nustoti teikti pirkimo pasiūlymus, skatinančius pirkėjus pirkti per daug. Didžiausias mažmeninės prekybos tinklas taip pat pasižadėjo kovoti su kenkėjais, gerinti maisto transportavimą bei pasidalinti maisto saugojimo patarimais.
Tačiau ši problema opi ne tik Britanijoje. Maisto ir agrokultūros organizacijos (FAO) vyriausiojo specialisto Divine’o Njie’o teigimu, maisto švaistymas tapo pasauline problema, kuri turi būti sprendžiama visais lygmenimis.
Maisto atliekų tvarkymas
Remiantis 2013 m. Jungtinių Tautų (JT) pateiktais statistiniais duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje išmetama 1,3 mlrd. tonų maisto. Tai prilygsta trečdaliui viso pasaulyje pagaminamo maisto bei sukelia nereikalingą įtampą žemės ūkio sektoriui.
„Pirmasis žingsnis – didinti sąmoningumą apie maisto švaistymo problemą. Tai turi prisidėti nuo pirkėjų“, - pasakojo D. Njie’as.
FOA pataria tiekti mažesnes maisto porcijas, geriau utilizuoti likučius, sudarinėti apsipirkimo sąrašus iš anksto bei aukoti atlikusį maistą socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. D. Njie’o teigimu, ne tik vartotojai švaisto maistą. Kiti maisto grandinės dalyviai – vyriausybės ir tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, JT – taip pat turėtų iš naujo persvarstyti savo požiūrį į maistą.
Daugelyje išsivysčiusių šalių, žemės ūkio politika skatina ūkininkus gaminti per daug produkcijos. „Trūksta efektyvumo ir technologijoms. Neturime resursų technologijų, tinkamų nuostolių grandinėje sumažinimui, panaudojimui“, - teigė D. Njie’as, atkreipdamas dėmesį į infrastruktūros greitai gendančių produktų šviežumui palaikyti trūkumą.
Naujas požiūris
Vokietijos įmonė „ReFood“ turi savo draugišką aplinkai požiūrį į tai, ką reikėtų daryti su iššvaistomu maistu. Ši įmone surenka maistą ir atliekas iš maisto pramonės, prekybos centrų, restoranų ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių.
„Vokietijos įstatymai reikalauja, kad organizacijos, kurios vykdo veiklą maisto pramonės srityje, atitinkamai atsikratytų maisto likučiais“, - teigė „ReFood“ atstovas Nicolasas Boy. „Likučių negalima tiesiog išmesti į sąvartyną, nes iššvaistytas maistas pūva, išskirdamas metano dujas, sukeliančias šiltnamio efektą.
Štai čia ir pasirodo „ReFood“. Įmonė surenka maisto atliekas ir jas perdirba, taip išgaunant pagrindines medžiagas, reikalingas biokuro gamybai bei draugiškos aplinkai energijos elektros pavidalu bei šilumos energijai iš biodujų gamyklų išgavimui.
„Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis logistinio planavimo“, - sako N. Boy. Medžiagos valomos, priemaišos išfiltruojamos, maisto atliekos kaitinamos 70 laipsnių temperatūroje, kad žūtų bakterijos, ir tik tada biomasė tampa tinkama biodujų jėgainėms.
Tačiau pastangos to vertos. Ne tik kai kurios atliekos yra perdirbamos ir gali būti panaudojamos antrą kartą, tačiau, šio perdirbimo proceso metu, išgaunama elektros ir šilumos energija 26 000 namų. Be to, šio proceso metu gaminamos organinės trąšos žemės ūkiui.
Nuosavi namai vis dar kelia problemų
Koks naudingas ir draugiškas aplinkai šis požiūris bebūtų, jis tinkamas tik komercinių įmonių maisto atliekoms. „ReFood“ nerenka maisto atliekų iš nuosavų namų, o būtent jiems tenka didžioji maisto atliekų dalis Vokietijoje, nes nėra įstatymų, reikalaujančių atitinkamai atsikratyti maisto atliekų privatiems vartotojams.
„Reikėtų pakeisti sistemą, kad situacija taptų kitokia“, - sako N. Boy. „Tai taptų įmanoma, jei politikai įvestų perdirbimo įstatymus privatiems vartotojams, kas būtų labai brangu ir pareikalautų didelio organizacinio darbo.“
Nors Vokietija dar neįvedė įstatymo, reikalaujančio, kad privatūs vartotojai atsikratytų maisto atliekų tinkamu būdu, ši šalis – pirmoji, įvedusi tokį įstatymą komerciniams maisto gamintojams. Prancūzija pasekė Vokietijos pavyzdžiu ir 2012 m. pradžioje taip pat įvedė komercinių įmonių maisto atliekų perdirbimo įstatymą.
Kaip teigia ekspertai, atėjo laikas ir kitoms ES valstybėms kelti sąmoningumą šiuo klausimu bei iš naujo kelti maisto atliekų tvarkymo klausimą.
„Priežastį, kodėl turėtume imtis veiksmų prieš maisto švaistymą, galima rasti labai paprastai. Kalbame apie maisto švaistymą, kuris galėtų išspręsti badavimo problemą, kurią stebime kitose pasaulio dalyse“, - samprotavo D. Njie’as.