Spalio 8 d. kosovietis Resatas Dibrani buvo sulaikytas, nepaklusęs įsakymui išvykti iš Prancūzijos, bei išskraidintas atgal į Kosovą. Po to policija grįžo likusių šeimos narių – jo žmonos ir šešių jų vaikų – tam, kad ir juos įsodintų į lėktuvą, skrendantį į Kosovą.
Kaip rašo DW, jei jiems būtų pavykę tai padaryti, Leonardos Dibrani istorijos, kurią sužinojo visa Prancūzija, nebūtų išgirdęs niekas. Nors dabar daug mažiau nelegalių imigrantų deportuojama iš Prancūzijos nei Nicolas Sarcozy prezidentavimo laikais, nesėkmingi prieglobsčio prašytojai vis dar suimami, jiems uždedami antrankiai ir jie tūkstančiais išsiunčiami iš šalies.
Tačiau 15-metė R. Dibrani dukra tą naktį nakvojo draugės namuose, taigi policijai teko kitą dieną atvykti jos į mokyklą. Tą dieną mokiniai vyko į ekskursiją į „Peugeot“ automobilių gamyklą. Mergaitei teko išlipti iš mokyklinio autobuso, tada ji buvo nugabenta namo policijos automobiliu.
Daugelis kitų kairiųjų pažiūrų politikų, tarp kurių ir F. Hollande’o draugė Valerie Trierweiler, pasmerkė šį politinį veiksmą. Keletas politikų, tarp kurių ir Socialistų partijos atstovė į Paryžiaus mero kėdę per artėjančius municipalinius rinkimus Anne Hidalgo paragino grąžinti šeimą į Prancūziją, to paties reikalavo ir moksleiviai, surengę demonstraciją Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.
Prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti
R. Dibrani pirmasis politinio prieglobsčio prašymas buvo atmestas 2009 m. Keletas po to sekusių bandymų taip pat nebuvo sėkmingi. Šeima išbandė visus jiems prieinamus teisinius būdus, tačiau jiems buvo nurodyta išvykti iš Prancūzijos, ko jie nepadarė. Tai, kad jie buvo priversti tai padaryti, - paprasčiausiais įstatymų vykdymas. Jų grąžinimas į šią šalį būtų nusižengimas šiems įstatymams.
Neseniai kalbėdamas viešai apie staigų nusikalstamumo augimą, kurį policija sieja su rumunais ir bulgarais, bei problemą, su kuria susiduriama daugelyje Prancūzijos regionų dėl romų stovyklų, M. Vallsas pasakė, kad „nėra gerai, kad romai lieka Prancūzijoje“.
Tačiau regioninės policijos vadovas, tiesiogiai atsakingas už policijos veiksmus prieš R. Dibranisą ir jo šeimos narius, patikino, kad kitoms dvejoms romų šeimoms šiame regione visai neseniai buvo suteiktas prieglobstis. Taigi R. Dibraniso šeima nebuvo diskriminuojama tautiniu pagrindu.
Kaip rašo DW, ši griežta pozicija dar labiau paaštrėjo, kai paaiškėjo, kad Leonardos tėvas ne kartą melavo Prancūzijos valdžios atstovams, tikėdamasis, kad jam bus suteiktas prieglobstis. Nors jis pats ir yra kosovietis, jo žmona ir vaikai gimė Italijoje, todėl jie nebuvo persekiojami buvusios Jugoslavijos provincijoje.
F. Hollande’o atsakas į susidariusią situaciją
Daugiau nei savaitę F. Hollande’as nekomentavo šio atsitikimo. Kreipdamasis į visuomenę per televiziją, Prancūzijos prezidentas pasakė, kad Leonardai bus leista grįžti į Prancūziją tęsti mokslų, tačiau likę šeimos nariai turės likti Kosove. Toks sprendimas niekam nesuteikė džiaugsmo.
Pati Leonarda uždavė logišką klausimą, kodėl jai turėtų būti leista tęsti mokslus Prancūzijoje, tačiau jos broliams ir seserims tokia galimybė nebūtų suteikta.
Atsakas iš Kosovo
„Jokiais būdais nepalaikau mano šeimos išskyrimo. Jei mūsų grįžimas į Prancūziją negali būti atliktas ramiai, tai bus padaryta jėga, bet kokiomis būtinomis priemonėmis“, - iš Kosovo situaciją pakomentavo Leonardos tėvas. Pati Leonarda pridūrė, kad Prancūzija – jos šalis, į kurią jį vieną dieną grįš.
Nepriklausomai nuo to, ką teigia šios šeimos nariai, du trečdaliai Prancūzijos gyventojų nenorėtų, kad Leonardai būtų leista grįžti į Prancūziją, o 77 proc. yra nepatenkinti F. Hollande’o prezidentavimu. Kitos apklausos duomenimis, 30 proc. Prancūzijos gyventojų mano, kad prieš emigraciją pasisakančio Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen turėtų atlikti lemiamą vaidmenį Prancūzijos politikoje ateinančiais metais.
Politinis „Leonardos klausimo“ poveikis nuspėjamas – augantis nusivylimas žmogumi, kurį prancūzai išrinko prezidentu vos prieš pusantrų metų bei vis didėjantis legalios imigracijos neįgalumas.
Neseniai Prancūzija sumažino finansines paskatas, siūlomas romų šeimoms, kurios sutinka grįžti į Rumuniją, kai paaiškėjo, jog kai kurios šeimos pasinaudoja šiais pinigais keletą kartų bei sėkmingai kursuoja tarp savo gimtosios šalies ir Prancūzijos.
O dėl R. Dibraniso šeimos tikėtina, kad bent jau Leonarda greitu metu tikrai grįš į Prancūziją. Jei jos motinai ir kitiems vaikams pavyks gauti Italijos pilietybę, jie taip pat galės grįžti į Prancūziją. O Leonardos tėvui, jei jiems su vaikų motina pavyks įrodyti, kad yra teisėtai susituokę, taip pat galiausiai bus leista prisijungti prie jų Prancūzijoje.