Diplomatas, kurio žodžius citavo Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS, taip pat priminė, kad panašus „skandalas“ dėl lenkiškos mėsos 2006 metais nulėmė Lenkijos vyriausybės pasikeitimą.

„Tas epizodas (su Lietuva) – ne pirmas, ir, bijau, ne paskutinis“, – pareiškė V.Čižovas.

Komentuodamas 2006-aisiais Rusijos paskelbtą draudimą įvežti mėsą iš Lenkijos, jis sakė, kad ta „mėsa kai kuriais atvejais visai nebuvo lenkiška, o kai kada – visai ne mėsa“.

„Tokiu pavadinimu į Rusiją per Lenkijos teritoriją geriausiu atveju būdavo įvežama indiška buivoliena, o blogiausiu – metalo dirbiniai. Buvo ir toks epizodas, kai vietoje mėsos buvo metalo laužas“, – aiškino V.Čižovas.

Diplomatas nepatikslino, kad tas „metalo laužas“ buvo vežamas iš Indijos, ar iš Lenkijos, tačiau pastebėjo, kad tąsyk „Lenkijoje viskas baigėsi vyriausybės pasikeitimu“ – vis dėlto pripažindamas, kad tai lėmė daugiau priežasčių.

„Tačiau pakeitus kabinetą, vadovaujamą Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio), nauja šalies vyriausybė depolitizavo visą šį ginčą. Tai leido gana greitai darbo režimu rasti sprendimą ekspertų lygmenyje“, – sakė jis.

„Dėl to konflikto buvo sukurta kontrolės ir sertifikavimo sistema. (Rusijos) federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertai lanko ir sertifikuoja konkrečius tiekėjus, o ne sritis, – aiškino ambasadorius. – Nuo to laiko jeigu ir iškildavo pavienių nesusipratimų tai į politinį lygmenį jie neiškildavo. Viskas veikia normaliu darbo režimu, be politikos.“

„Apskritai, politika veterinarijos ir fitosanitarijos klausimuose tik kenkia“, – apibendrino jis.

V.Čižovas taip pat skundėsi, kad paritetas tarp Rusijos ir Europos eksportuotojų „neegzistuoja net popieriuje“.

„Pavyzdžiui, dabar iš ES į Rusiją mėsą tiekią 1 600 įvairių eksportuotojų, tuo tarpu teisę eksportuoti (mėsą) iš Rusijos į ES turi tik 13 bendrovių, kurios daugiausiai tiekia unikalius produktus, tokius kaip šiaurės elnių mėsa – gurmanams“, – teigė jis.

EK reikalauja paaiškinimų

Rusija nuo spalio 7-osios oficialiai sustabdė pieno produktų importą iš Lietuvos. Šį embargą Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovas Genadijus Oniščenka aiškino tuo, jog lietuviškuose pieno produktuose buvo rasta mielių, pelėsių ir bakterijų Escherichia coli. Jis teigė, kad lietuviškų pieno produktų kokybė Rusijos sanitarijos priežiūros tarnyboms nerimą kėlė jau ilgą laiką.

Europos Komisija pareikalavo oficialių Maskvos paaiškinimų dėl šio embargo. Už sveikatos apsaugą ir vartotojų teisių politiką atsakingo ES komisaro Tonio Borgo atstovas Fredericas Vincent'as sakė, kad Europos Komisija nebuvo oficialiai informuota, kokių priekaištų Rusija turi lietuviškų pieno produktų saugumui.

Pasak jo, prieš imdamasi bet kokių žingsnių, Komisija turės išsiaiškinti, „ką Rusijos Federacija konkrečiai nori pasakyti dėl pieno produktų iš Lietuvos“. F.Vincentas priminė, kad Rusija anksčiau jau yra draudusi kai kurių produktų įvežimą iš ES.

Tuo tarpu V.Čižovas, komentuodamas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad Vilniui dėl šio ginčo reikėtų kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), pareiškė, kad Rusijos embargas nepatenka į tos organizacijos kompetenciją.

„Tai klausimas dėl vartotojų saugumo, sveikatos apsaugos, o ne prekybos, todėl jis nepatenka į PPO kompetenciją“, – teigė jis, pridūręs, kad ES prekybos komisaras Karelas De Guchtas ir jo kolegos „gali kalbėti arba netgi kažko imtis dėl šio reikalo, tačiau šis klausimas visiškai akivaizdus“.