Europos studentų forumas neseniai ėmėsi „Y Vote 2014“ projekto įgyvendinimo, skirto skatinti jaunus ES šalių narių piliečius dalyvauti artėjančiuose rinkimuose. Tačiau mums trukdo politinės partijos, kurios ruošia rinkimines kampanijas, per daug orientuotas į šalių vidaus reikalus, nes būtent tokia žinia siunčiama rinkėjams. Kaipgi mes galime įtikinti ES rinkėjus, kad svarbu dalyvauti šiuose rinkimuose, jei kandidatai kalba apie perspektyvas šalių viduje, tačiau nemini dalykų, apie kuriuos jie iš tiesų turėtų kalbėti? Nenorėtume, kad politikai kartotų praeities klaidas, kai ES šalių partijų kandidatų delegavimas buvo paremtas sunkiai suprantamomis priežastimis, susijusiomis su vidiniais politiniais partijų žaidimais. Negi EP nevertas to, kad į jį patektų gerai pasiruošę bei užsidegę kandidatai, kuriuos iš tiesų domina ES reikalai?

Kaip rašo www.euractiv.com, kai kurių ES šalių narių nenoras sutelkti dėmesį į tikrąsias ES temas stipriai liūdina. Šiuo metu artėjantys EP rinkimai dažnai tampa šalies politikos termometru bei strateginiu žingsniu, skirtu laimėti šalies rinkimus. Politinės partijos vykdo savo kampanijas, kurių metu kaltina kitas partijas dėl sprendimų, liečiančių šalies vidaus politiką, tuo tarpu ES ir jos ateičiai dėmesio beveik neskiriama. Puikus to pavyzdys – regioninės Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas, kuris mėgina transformuoti EP rinkimus į referendumą dėl katalonų teisės spręsti, kurį blokuoja Ispanijos vyriausybė.

Europos studentų forumas apgailestauja dėl nenoro vykdyti tikrąsias ES kampanijas, paremtas tarptautiniais debatais dėl ES idėjų. Toks rinkiminės kampanijos pateikimo būdas formuoja rinkėjų nuomonę bei skatina juos rinktis kandidatus dėl partijos, kuriai jie priklauso, sėkmingos ar nesėkmingos veiklos šalies politiniame gyvenime, bei pastarųjų mėnesių vykdytos politinės veiklos. Tokia politinė kampanija, orientuota labiau į praeitį, o ne į ateitį, kelia pavojų EP narių rinkimams. Tai nepadeda išbristi iš krizės, o kaip tik gali ją pagilinti.

Šiame kontekste sveikintinas EP pritarimas „Duff“ ataskaitai. Ši ataskaita apima EP rinkimų reformavimo priemones, iš kurių ypatingai palaikome siūlymą, kad „25 EP nariai turi būti renkami kiekvienoje rinkimų apylinkėje, kurios turi būti suformuotos visoje ES.“ Šis drąsus siūlymas gali tapti pirmuoju žingsniu tikrųjų europietiškų rinkimų link, kai kandidatai visų pirma atstovautų savo idėjas nepriklausomai nuo to, kokia jų tautybė. Taip pat palaikytume tarpvalstybinius sąrašus, nes ši priemonė galėtų sustiprinti ES rinkimų perspektyvą.

Deja, „Duff“ ataskaita – tai neįstatyminė EP rezoliucija, skirta skatinti ES politines partijas bei EP valstybes nares veikti atitinkamai. Todėl šių siūlymų įgyvendinimas priklauso nuo ES šalių narių pasiryžimo, tačiau šios dar neparodė jokių aiškių ženklų atsižvelgti į šias rekomendacijas. Džiaugiamės tuo, kad keturios pagrindinės EP politinės grupės (Europos liaudies partijos frakcija, EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija bei Žaliųjų frakcija) bent jau deklaruoja, kad siūlys kandidatą užimti Europos Komisijos pirmininko postą, kas jau gali būti laikoma naujuoju požiūriu į tarpvalstybinius rinkimus. Tačiau tikimės iš jų dar didesnio įsipareigojimų vykdymo. Raginame politikus EP įtikinti valstybių partijas vykdyti tikrąją europinę kampaniją, orientuotą į dalykus, kurie turės įtakos visiems ES gyventojams, o valstybines programas palikti nuošalyje. Be to, siekiame, kad valstybių partijos sudarytų kandidatų sąrašus, paremtus skaidriais kriterijais, o kandidatus rinktųsi pagal jų kompetenciją ES srityje.

Galiausiai, pageidautume, kad kandidatai be gimtosios kalbos turėtų bent vienos užsienio kalbos žinių. Tai ne tik pirmasis žingsnis ES strategijos įgyvendinimo link, kuria siekiama, kad ES gyventojai be gimtosios kalbos mokėtų dar dvi užsienio kalbas. Tai ir sąžiningumo klausimas, nes jauni žmonės turi atitikti šį reikalavimą, pretenduodami beveik į bet kurią darbo vietą.

Atėjo laikas tapti ambicingais ir drąsiais, to paties tikimės ir iš ES valstybių narių bei Europos politinių grupių.