Šis klausimas neformaliai turi būti aptartas spalio 24-25 dienomis įvyksiančio ES viršūnių susitikimo užkulisiuose.

Ne taip kaip ankstesniais metais, šį kartą lyderiai turės surengti "tinkamas konsultacijas" su Europos Parlamentu dėl šios nominacijos ir atsižvelgti į 2014 metų gegužę įvyksiančių ES rinkimų rezultatus.

Europos Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy, kuris prieš viršūnių susitikimą derasi su lyderiais, praėjusią savaitę buvo nuvykęs į Londoną ir Paryžių, o šią savaitę turi nuvykti į Berlyną.

"Šiuo etapu ne taip svarbu vardai, veikiau svarbesnė yra rinkimų procedūra ir tai, kaip bendrauti su Parlamentu", - interneto svetainei sakė informuotas šaltinis.

Socialdemokratai Europos Parlamente jau patvirtino savo lyderio M.Schulzo, kuris šiuo metu pirmininkauja Parlamentui, kandidatūrą į Europos Komisijos pirmininkus.

Pagal taisykles, numatytas Lisabonos sutartyje, Komisijos pirmininkas turės užsitikrinti daugumą naujajame Europos Parlamente.

Parlamento atliktai apklausai rodant, kad centro kairė ir centro dešinė turės apylyges pozicijas, o euroskeptiškos partijos reikšmingai padidins savo atstovavimą, susitarimas tarp socialdemokratų ir Europos liaudies partijos (EPP) atrodo neišvengiamas.

Tuo tarpu dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso neatmeta galimybės dirbti šiame poste ir trečią kadenciją.

Tačiau galimybės, kad jo kandidatūra bus vėl iškelta, yra mažos. Daug ES lyderių norėtų, kad jis būtų pakeistas, o kai kurie europarlamentarai iš jo paties politinės šeimos (EPP) ketina balsuoti prieš jį.

Kaip EPP kandidatas gali iškilti kurios nors Šiaurės valstybės lyderis, pavyzdžiui, Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas arba ES veikėjas veteranas J.C.Junckeris, kuris šiuo metu siekia naujos kadencijos Liuksemburgo premjero poste.

Tačiau jokio oficialaus pareiškimo EPP neplanuoja iki vasario ar kovo, nes tokia nominacija kuriam nors premjerui reikštų įtakos smukimą namuose.

Kadangi bus renkami ir kiti aukščiausi ES pareigūnai – Europos Sąjungos prezidentas, užsienio politikos vadovas ir Europos Parlamento pirmininkas, taip pat - NATO vadovas, Europos Komisijos pirmininko postas bus dalis platesnio masto susitarimo, kuris turi būti sudarytas birželio mėnesį po ES rinkimų.

Tačiau viena galimybė yra ta, kad EPP turės mažiau postų nei gavo 2009-aisiais, kai jos žmonės vadovavo Europos Komisijai (J.M.Barroso), Europos Sąjungos Tarybai (H.Van Rompuy) ir Europos Parlamentui (Jerzy Buzekas).

Dabar Taryboje yra mažiau centro dešinės vyriausybių, be to, nuostoliai prognozuojami Europos Parlamente, tad EPP turės aukščiausiais postais labiau dalytis su socialdemokratais ir, galbūt, vadovauti didžiajai koalicijai Parlamente.