Paskatos ekonominės partnerystės tarp ES ir Rusijos stiprinimui dar niekada nebuvo tokios stiprios.
Kaip rašo www.euractiv.com, nepaisant reiškiamos kritikos, politinis klimatas Rusijoje, atrodo, iš lėto ima priminti ankstyvą pavasarį. 2013 m. „Valdai Club“ forumas pirmą kartą istorijoje subūrė kartu tradicinius oficialaus Kremliaus šalininkus ir taip vadinamą „nesisteminę“ opoziciją.
Ekspertų teigimu, tai V. Putino mėginimas užkirsti kelią tolimesnei politinių pažiūrų marginalizacijai. Jis siunčia aiškią žinią opozicijos lyderiams bei kviečia juos kandidatuoti municipaliniuose ir regioniniuose rinkimuose. Nepriklausomai nuo to, kad šis siūlymas atrodo ribotas, vis dėlto tai – mėginimas užmegzti civilizuotą dialogą tarp šių grupių.
Tuo tarpu V. Putino užsienio politikos strategai suorganizavo vieną geriausių žingsnių jo tarptautinėje karjeroje. Sirijos cheminių ginklų istorijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas atliko pasaulinio taikdario vaidmenį. Straipsnyje, išspausdintame „The New York Times“, V. Putinas pabrėžia JAV užsienio politikos aroganciją ir neišmanymą bei teigia, jog būtina spręsti ginčus tarptautinėse institucijose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO).
ES vis dar išlieka svarbiausia Rusijos ekonomine partnere bei didžiausia pagrindinių Rusijos eksportuojamų prekių – naftos ir dujų – vartotoja. ES išlieka pagrindiniu Rusijos pramoninių, vartojimo bei technologijų prekių šaltiniu. Rusijos ištekliai bei neperpildyta vartojimo rinka gyvybiškai svarbūs Europos įmonėms. Nepaisant to, teisinė dvišalių santykių bazė, kelias į bendrąją rinką bei esminis tikslas – Laisvoji prekybos zona – lieka neapibrėžti.
ES ketina pasirašyti Laisvosios prekybos zonos sutartį su JAV, panašaus dokumento pasirašymas su Rusija galėtų turėti potencialo padidinti ES gamybines apimtis. Rusijos ir ES ekonomikos susijusios tarpusavyje labiau, nei kurios kitos. ES ir Rusijos ekonomikų viena kitos papildymas nepakankamai įvertinamas abiejų pusių.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pragmatiškumas gali labai pagelbėti ES ir Rusijos bendradarbiavimui po to, kai jai pavyks suformuoti koaliciją Vokietijoje. Kukliajai „mamytei“ teiks svarbi ir pareikalausianti nemažai jėgų užduotis apjungti ES federalistų pajėgas prieš augantį nacionalizmą bei demagogiją. ES politinis elitas turėtų paremti A. Merkel ir jos viziją, pateikiant praktinių patarimų dėl konkrečių mechanizmų bendradarbiavimo didinimui su natūraliais ES partneriais (vienas iš kurių – Rusija), o ne tuščiai kritikuojant bei tęsiant begalinius egzistencinius ginčus. Filosofiniu atžvilgiu, pakankamai aišku, kad Rusija ir ES paremtos toks pačios civilizacijos bendrosiomis vertybėmis.
Bendradarbiavimas regioniniu lygmeniu (tarp ES šalių narių regionų bei Rusijos) turi didžiulį, tačiau dar neatrastą potencialą. Yra keletas tradicinių bei gerai parašytų straipsnių apie prieštaravimus tarp ES ir Rusijos politiniu lygmeniu. Tačiau ekonominiai ryšiai mažesniu mastu, apimančiu smulkųjį ir vidutinį verslą, gali netrukdomai klestėti.
Daugelis Rusijos regionų turi ekonominį potencialą, o vartojimo rinkos apetitas ženkliai patrauklesnis ES verslo subjektams. ES verslas neturėtų praleisti galimybių, kitokiu atveju, jomis pasinaudos konkurentai iš kitų pasaulio regionų.
Rusijos regionai turėtų imtis tolimesnių žingsnių tiesioginių investicijų iš užsienio pritraukimui bei valstybinės ir privačios partnerystės skatinimui. Rusija turėtų sukurti teigiamą įvaizdį tiek Briuselyje, tiek ir visoje ES. Tai padėtų aktyviai ir sistemiškai informuoti potencialius ES investuotojus apie verslo plėtros galimybes Rusijoje.
Glaudesnis bendradarbiavimas su ES galėtų turėti teigiamą poveikį ekonominio vystymosi nuoseklumui, pagerintų prekybą, investicijų srautus, pažangias paslaugas bei produkciją Rusijos regionuose. Pagerintas ir intensyvesnis ekonominis bendradarbiavimas turėtų įtakoti teisinę sistemą ir netgi moralinį pagrindą. Kita vertus, ES įmonėms desperatiškai reikia naujų, atvirų ir perspektyvių rinkų bei vartotojų, kurie būtų pasiruošę pirkti.
Jei abipusė nauda akivaizdi, ko gi laukiama?