Apie tai "Deutsche Welle" kalbėjosi su Raudonojo Kryžiaus atstove.
Annitta Underlin – Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Judėjimo Europoje direktorė. Jos valdomas skyrius apima 52 valstybines Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio bendruomenes. Spalio 10 d. paskelbtoje ataskaitoje „Galvok kitaip“ įspėjama, kad ES atsakas į ekonominę krizę įstums žemyną į socialinį ir ekonominį nuosmukį.
Pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad „kol kituose žemynuose sėkmingai mažinamas skurdas, Europoje jis tik didėja“. Jūs teigiate, kad net jei ekonomika atsigaus, bus jaučiamos ilgalaikės griežtų taupymo priemonių vykdomos politikos pasekmės. Apie kokia pasekmes kalbate?
Ataskaitoje minime skirtingas tendencijas. Visų pirma matome, kad skurdžiau gyvenantys asmenys skursta dar labiau. Tai reiškia, kad atstumas tarp tradiciškai labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės ir integracijos į visuomenę tam, kad taptų aktyviais piliečiais, dar labiau didėja. Matome naujus skurde atsidūrusius asmenis, kurie niekada savo gyvenime dar nebuvo kreipęsi į Raudonojo Kryžiaus organizaciją pagalbos. Tarp naujų skurde atsidūrusių asmenų matome nemažai jaunų žmonių. Kai kuriose Europos šalyse iki 60 proc. jaunų žmonių neturi nei išsilavinimo, nei darbo.
Be to, esame susirūpinę dėl ilgalaikių pasekmių sveikatos ir socialiniame sektoriuose. Tyrimo rezultatai rodo, kad, jei šalis ištikus krizei sugeba išlaikyti sveikatos ir socialinės priežiūros biudžetą, jai pavyksta greičiau atsigauti po krizės. Mes žinome, kad ištikus krizei spaudimas sveikatos apsaugos sistemai bei sveikatos priežiūros paslaugoms tenka didelis, todėl mums nerimą kelia tai, kad šalių vyriausybės mažina lėšas, skiriamas šioms svarbioms sritims.
Jūsų teigimu, be tiesioginių problemų – didėjančio žmonių, besikreipiančių į Raudonojo Kryžiaus organizaciją pagalbos, skaičiaus – stebimas nesaugumo lygis tarp tradicinės viduriniosios klasės atstovų. Ką tai rodo?
Kai kuriose šalyse vidurinioji klasė traukiasi. Pavyzdžiui, Serbijai pavyko sukurti vidutines pajamas gaunančių asmenų klasę. Šiandieną šių žmonių grupė mažėja. Kai kurie anksčiau šiai grupei priklausę asmenys šiuo metu atsidūrę žemiau skurdo ribos. Panaši situacija ir Vengrijoje. Ši šalis taip pat stipriai nukentėjo nuo krizės. Remiantis tyrimo rezultatais, 80 proc. viduriniosios klasės atstovų kas mėnesį išleidžia visas uždirbamas pajamas. Tai reiškia, kad pinigų santaupoms nebelieka.
Vienas iš dalykų, kurie galimai sukels nuostabą daugeliui žmonių, yra tas, kad pateiktoje ataskaitoje teigiama, jog krizės daromas neigiamas poveikis neapsiribojo finansinės pagalbos prašiusiomis valstybėmis – Pietų Europos šalimis ir Airija. Krizės keliamos problemos vargina ir tas šalis, kurios įprastai laikomos sėkmės pavyzdžiais Europoje, pavyzdžiui, Vokietiją. Kaip tai atsispindi?
Vokietijoje keičiasi visuomenės struktūra. Didžioji naujų darbo vietų dalis šiandieną Vokietijoje – laikinos. Tai reiškia, kad žmonės neturi neterminuotų darbo sutarčių. Be to, kaip praneša Raudonojo Kryžiaus organizacija, didžiausia žmonių, besikreipiančių į Raudonąjį Kryžių Vokietijoje, dalis turi pajamų šaltinį – tai mažas pajamas turinčios šeimos, kurių uždarbio nepakanka sumokėti už gyvenamąjį būstą bei padengti kitas būtiniausias išlaidas. Tam, kad išgyventų, šie žmonės kreipiasi į Raudonąjį Kryžių dėl maisto davinių gavimo.
Jūsų teigimu, asmeninio nesaugumo augimas bei gyvenimo standartų blogėjimas Europoje gali sukelti socialinius neramumus bei ekstremizmą. Kaip Jūs manote, kada ši riba bus pasiekta?
Manome, kad vis dar turime laiko, jei apjungsime pajėgas, o valstybių vyriausybės suvoks situacijos rimtumą. Žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas. Yra asmenų, kurie tyliai skendi nusivylime, jie sėdi namuose ir gėdijasi, kad negali savęs išlaikyti. Tačiau yra ir kita grupė, į kurią įeina didelis jaunų asmenų skaičius, jie išeina į gatves tam, kad pareikštų savo nepasitenkinimą bei informuotų valdžią apie šią problemą. Aišku, kad tai, jog kai kuriose šalyse šiandien 60 proc. jaunų žmonių neturi nei išsilavinimo, nei darbo, kelia nusivylimą. Štai kodėl mes turime kreiptis į valdžią, kad ši imtųsi rimtų priemonių, nes kitokiu atveju susidursime su ilgalaikiais krizės padariniais.