Tačiau, kaip matyti, diskusijos neišsijudina: per socialinius tinklus reklamuojama iniciatyva, kviečianti piliečius pateikti idėjų ir diskutuoti su politikais, verslininkais bei socialiniais partneriais, nepritraukė lauktų balsų, komentarų ir pasidalijimų socialiniuose tinkluose. Bet galbūt Bendrosios rinkos mėnesio patirtis byloja kai ką daugiau nei atrodo – apie mūsų visuomenę, Europos Sąjungą ir ne tik?
Bendrosios rinkos mėnesio internetiniai debatai susideda iš dviejų dalių: idėjų forumo ir pokalbių gyvai. Pirmasis kviečia įrašyti savo idėją, už kurią kiti lankytojai gali balsuoti, ją komentuoti ir ja dalytis. Antrieji daugeliu ES kalbų (priklausomai nuo to, ar atsiranda iškilių asmenų, norinčių ta kalba bendrauti su piliečiais) leidžia vienam asmeniui pristatyti savo mintis tam tikra tema ir atsakyti į klausimus. Kol kas į organizatorių kvietimą niekas Lietuvoje neatsiliepė, skirtingai nei kai kuriose kitose mažose šalyse, tokiose kaip Latvija ar Bulgarija. Europos Komisija seka šiuos debatus ir atitinkamas sritis kuruojantys tarnautojai forume parašo komentarų. Iš viso diskutuojama keturiomis temomis: apie darbo vietas, socialines teises, bankus ir el. prekybą.
Praėjus pirmoms dviem savaitėms forumai anglų, vokiečių, prancūzų, italų kalbomis tiesiog virte virė. Dalyviai nevengė ir drąsių idėjų: uždrausti visoje ES neapmokamas stažuotes (Euroblogo autorių argumentai už ir prieš), įvesti bendrą ES pensijų fondą, sutrumpinti darbo dieną iki 30 valandų, centralizuotai nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų standartus ir kt. Panašiai pagrindinėmis ES kalbomis per kraštus lipo dalyvių entuziazmas pokalbiuose gyvai: nors konkrečių idėjų, kurias būtų galima įgyvendinti, būta nedaug, eiliniai internautai naudojosi proga pasibėdavoti Europos Komisijos nariams, papasakoti, kaip sunku svečioje šalyje gauti socialinį draudimą ar atidaryti įmonę, pakritikuoti ES neveiklumą ar, atvirkščiai, perteklinį veiklumą kurioje nors srityje. Kai kurie, išsikrovę, dėkojo politikams bei EK nariams už dėmesį ir teigė, kad tokių diskusijų reikėtų daugiau.
Tačiau tarp jų lietuviškų vardų nesušmėžavo. Kiekvieną savaitę, kai kiekviena kalba mūsų komanda turi patikrinti, kiek sulaukta idėjų, balsų ir komentarų, tenka pateikti itin smulkius skaičius. Kiekvieną savaitę, kai paklausiama, ar kokią nors įdomią lietuvišką idėją norėčiau išversti ir padaryti prieinamą kitų šalių piliečiams, turiu pasakyti, kad nieko naujoviško kol kas nepasiūlyta: tik keitimasis informacija tarp institucijų arba įvairūs IT įrankiai pagerinti informacijos surinkimui. EK tarnautojai keliskart atsakė, kad panašūs į siūlomus įrankiai jau sukurti, - matyt, Lietuvoje jie mažai žinomi.
Iš kur tas kliovimasis IT sprendimais, kai didžiųjų šalių gyventojai kviečia kažką uždrausti, suvienodinti ar... tiesiog atstoti nuo bendrosios rinkos? Galbūt Lietuvos gyventojai yra pripratę tokiems įrankiams gauti ES finansavimą arba mano, kad būtent tokie pasiūlymai yra realistiški ir įgyvendinami. O galbūt gyventojai nujaučia, kad tikrieji debatai vyksta angliškame, prancūziškame ir vokiškame forumuose, o tikrieji sprendimai gvildenami šiomis kalbomis, todėl net nesivargina diskutuoti lietuvių kalba. Tikėtina, kad kažką panašaus jie mąsto ir apie politikos formavimo procesą apskritai. Ar tikrai taip, pažiūrėsime per ateinančias bankų ir elektroninės prekybos savaites.
Parengė Daiva Repečkaitė