„Šios dvi moterys štai čia, - pasilenkęs pašnibždom sako Georgijus Ivanovas, - jos lesbietės.“ Tada ir vėl pasilenkia virš stalo: ‚Jos turi dukterį“. „Tie du vyrai taip pat pora“, - pasakoja, rodydamas į du vyrus kitame „Alaus sodo“ kampe.

Iš kur jis tai žino? „Visi bendruomenės viduje žino tokius dalykus“, - patikina jis.
„Bendruomenė“ – tai homoseksualų ir transseksualų grupė Plovdivo mieste Bulgarijoje, kurie glaudžiai susiję tarpusavyje, tačiau jiems tenka slėpti savo seksualinę orientaciją, kai išeina už bendruomenės ribų.

„Tik geriausi draugai žino, kad aš gėjus“, - tęsia 21-erių G. Ivanovas. Tai nėra jo tikrasis vardas. „Tai tipiniai Bulgarijoje vardas ir pavardė“, - sako jis. Vaikinas nenorėtų išvysti savo tikrųjų vardo ir pavardės žiniasklaidoje, nes tada jo šeima žinotų, kad jis turi vaikiną, su kuriuo dalinasi kambariu studentų bendrabutyje Medicinos fakultete. G. Ivanovas norėtų vėliau su savo vaikinu susituokti, tačiau jo šeima neturėtų apie tai sužinoti: „Jie mano, kad homoseksualumas yra nuodėmė“.

Nematomi

G. Ivanovas sukinėja savo žalią guminę apyrankę, ant kurios užrašyta „skirtingi, bet visi vienodi“. Tačiau Bulgarijai toks šūkis netinka. 26-erių Radoslavas Stojanovas, dirbantis Bulgarijos žmogaus teisių organizacijoje – Helsinkio komitete – teigia, kad dauguma bulgarų neturi nieko prieš homoseksualus tol, kol jie išlieka nematomi bei priduria, kad didžiajai homoseksualų daliai ši sąlyga priimtina, todėl jie bando išlikti kiek įmanoma mažiau pastebimi.

Tačiau sudėtinga pakeisti konservatyvų Bulgarijos visuomenės požiūrį tol, kol nevyksta atvirų diskusijų. „Kaip galime kovoti su tyla?“ – klausia R. Stojanovas. Tačiau jis žino kainą, kurią sumoka asmuo, viešai kalbantis apie savo homoseksualumą. Prieš porą metų jis prabilo apie savo seksualinę orientaciją, tada kaip tik Bulgarijoje vyko debatai dėl tos pačios lyties partnerysčių registravimo. Vaikinas dalyvavo radijo laidose bei davė interviu televizijoje.

„Praradau daugybę draugų“, - prisimena R. Stojanovas. „Esu vienišas, nes niekas nenori būti kartu su aktyvistu, kuris apie tai prabilo viešai.“

Bulgarija – tai ne Uganda

Kai R. Stojanovui būna ypatingai sunku, jis semiasi motyvacijos, galvodamas apie šalis, kuriose situacija daug geresnė, pavyzdžiui, Vokietiją ar Didžiąją Britaniją. Jis įsitikinęs, kad situacija kažkada pasikeis, jei ne pačios visuomenės iniciatyva, tai dėl Europos Sąjungos (ES) daromo spaudimo.

Situacija nėra tokia prasta kaip Rusijoje, kur „homoseksualumo propagavimas“ prilyginamas nusikaltimui. Vis dėlto R. Stojanovas nepataria tos pačios lyties asmenų porai, net jei jie užsieniečiai, vaikščioti Bulgarijos sostinėje Sofijoje susikibus už rankų. „Miesto parkas ypatingai pavojingas, nes čia dažnai būriuojasi ultradešiniųjų grupės“, - įspėja vaikinas.

Homoseksualų medžioklė? Vieno iš dviejų Sofijos futbolo sirgalių klubo narys purto galvą. „Neturime nieko prieš tokius žmones, jei jie nedemonstruoja to viešai“, - sako jis, sąmoningai vengdamas žodžio „homoseksualai“.

Futbolo sirgalių klubo narys tikina, kad vyrauja tikrovės neatspindinti nuomonė, jog futbolo sirgaliams nesvetimas žiaurus elgesys ir homofobija. „Žinoma, yra pavienių chuliganų, kurie galbūt puola tokius žmones, tačiau mes nesame už juos atsakingi“, - tvirtina jaunuolis.

G. Ivanovo teigimu, chuliganai nekelia labai didelių problemų Plovdive – tai universitetinis miestas, jis palyginti liberalus ir atviras. „Žinoma, situacija visiškai kita kaimuose, kur gėjams gali būti pavojinga“, - sako G. Ivanovas. Tačiau Plovdivo mieste, kuris pretenduoja tapti Europos kultūros sostine, nėra taip prastai: „Jaučiuosi gerai Bulgarijoje, galiu daryti, ką noriu.“

G. Ivanovas prisipažįsta, kad norėtų turėti vaikų. „Tris, o gal ir daugiau“, - šypsodamasis sako jis. Galbūt už kelerių metų Bulgarijos visuomenė pažengs taip toli, kad jis galės įsivaikinti vaikus kartu su savo partneriu arba galės susilaukti vaikų surogatinės motinos pagalba.

O jei ne? „Na tada aš ir mano partneris susituoksime su lesbiečių pora“, - šypsodamasis samprotauja vaikinas. Viena iš jo draugių nori pasikeisti lytį, tačiau to neleidžia Bulgarijos įstatymai. „Esu tikras, kad ji ras medicinos studentų, kurie atliks jai hormonines manipuliacijas“, - neabejoja G. Ivanovas. „Kaip ir sakiau, Bulgarijoje įmanoma viskas, jei tik apie tai nekalbi garsiai.“