Kaip rašo DW, rugsėjo mėn. pradžioje benamiai šunys mirtinai apkandžiojo ketverių metų berniuką Rumunijos sostinėje Budapešte. Šis atvejis paskatino Rumunijos parlamentą skubotai priimti naująjį įstatymą, leidžiantį naikinti benamius šunis.
Ateityje komunalinius ūkius administruojančios įstaigos privalės šunis laikyti prieglaudose tik 14 dienų, po kurių jie bus užmigdomi, jei neatsiras norinčių juos priglausti. Iki to laiko šunis galima naikinti tik tuo atveju, jei jie serga nepagydoma liga ar yra agresyvūs.
Konstitucinis Teismas patvirtino šį įstatymą, tačiau Rumunijos gyvūnų teisių apsaugos aktyvistai protestuodami Budapešte surengė demonstraciją. Taip pat sulaukta kritikos ir iš užsienio. Vokiečių dizainerės ir aktyvistės Majos von Hohenzollem teigimu, naujasis įstatymas pavertė Rumuniją „Europos gėda“.
„Kol kas teisėtas šunų naikinimas dar nevyksta“, - sako tarptautinei organizacijai „Keturios pėdutės“ priklausantis gyvūnų teisių aktyvistas iš Budapešto Kuki Barbuceanu. Tačiau jau turima informacijos apie keliolika atvejų, kai po įstatymo priėmimo privatūs asmenys naikino šunis.
Mirtini šunų įkandimai
Organizacijos „Keturios pėdutės“ atstovas spaudai iš Vienos Gabrielis Praunas teigia, kad nėra jokios abejonės, jog atėjo laikas imtis veiksmų. „Esame toje pačioje pusėje, kaip ir didžioji Rumunijos gyventojų dalis, todėl taip pat norime matyti benamių šunų problemos sprendimą.“
Problema iš tiesų rimta. Manoma, kad Rumunijos miestuose ir kaimuose yra keli šimtai tūkstančių benamių šunų, vien Budapešte jų skaičius siekia 65 000. Šiais metais Budapešto užkrečiamų ligų pasiutligės centre asmenims, kuriems įkando šunys, paskiepyti buvo sunaudota 10 000 vakcinų nuo pasiutligės. Praėjusiais metais užregistruota 16 000 šunų įkandimų atvejų.
Šis ketverių metų berniukas – ne pirmasis žmogus Rumunijoje, miręs dėl šuns įkandimų. 2012 m. šiaurinėje šalies dalyje po šuns užpuolimo mirė pensininkas. Praėjus dvejiems mėnesiams, šalies rytinėje dalyje esančiame kaime benamiai šunys mirtinai apkandžiojo šešiametį. 2011 m. sausio mėn. atliekų perdirbimo įmonėje dirbusi moteris buvo užpulta šunų, o po trijų dienų mirė nuo patirtų sužalojimų. 2006 m. sausio mėn. verslininkas iš Japonijos mirtinai nukraujavo Rumunijos sostinėje po to, kai šuo jam įkando į koją ties keliu ir pažeidė arteriją.
Sterilizacija įmanoma?
Rumunijos problema nėra išskirtinė. Beveik visose Europos regionuose yra didelis benamių šunų skaičius, ypač Ukrainoje, Bulgarijoje ir Serbijoje. Prieš Europos futbolo čempionatą Ukrainoje buvo vykdoma kampanija, skirta beglobių šunų naikinimui, tačiau jos buvo atsisakyta dėl tarptautinių aktyvistų daromo spaudimo.
Ukrainos vyriausybė sugriežtino gyvūnų apsaugos įstatymus, o Vakarų organizacijos paskatino sterilizacijos programos didžiuosiuose Ukrainos miestuose – Kijeve, Lvove ir Odesoje – įgyvendinimą. G. Paunas teigia, kad beglobių šunų sterilizacija daug efektyvesnė priemonė nei jų naikinimas, be to, po sterilizacijos šunys gali būti paleisti atgal į gatvę, nes dėl sterilizacijos jie tampa mažiau agresyvūs.
Kai kuriuose Rumunijos miestuose taip pat įgyvendinamos panašios programos. Tokiu būdu, benamių šunų skaičius ženkliai mažinamas. Tačiau vietos valdžia dažnai kaltinama korupcija. Spaudoje mirga pranešimai, kad sterilizacijos programoms skirti pinigai nusėda tam tikrų asmenų kišenėse.
Be jokios abejonės, Rumunijoje jaučiamas šunų prieglaudų trūkumas, o vietos valdžios skiriamų darbuotojų skaičius neatitinka problemos masto. Prieš paskutinį vaiko mirties pareikalavusį atsitikimą, Budapešte buvo vos 12 šunų gaudytojų, o po šio įvykio jų skaičius išaugo iki 44.