Kaip rašo www.euobserver.com, remiantis spalio 7 d. „Eurostat“ paviešintais 2008 – 2011 m. statistiniais duomenimis, beveik pusei bulgarų (49,1 proc.) gresia skurdas ar socialinė atskirtis, o 40,3 proc. rumunų ir 36,6 proc. latvių atsidūrė tokioje panašioje situacijoje.
Čekija atsidūrė šio sąrašo gale – tik 15,4 proc. šios šalies gyventojų buvo priskirti šiai socialinei kategorijai, po jos seka Nyderlandai (15,7 proc.) ir Švedija (16,1 proc.).
Visoje ES 121 milijonas gyventojų (24 proc.) susidūrė su ekonominiais pavojais, kas reiškia, kad jie atsidūrė skurdo pavojuje, patyrė rimtų materialinių sunkumų ar žemą darbo intensyvumą.
Kalbant apie turtingiausius regionus, centrinis Londonas, kur gyventojui tenkantis BVP sudaro 328 proc. ES vidurkio, užėmė pirmąją sąrašo vietą. Po jo seka Liuksemburgas ir Belgijos bei visos ES sostinė – Briuselis.
Darbo rodikliai krito beveik trijuose ketvirtadaliuose iš 272 regionų 28 ES šalyse narėse 2008 – 2011 m. Bulgarija, Ispanija, Latvija ir Airija patyrė didžiausią darbo vietų mažėjimą (apie 9 proc.).
Italijos regionuose buvo stebimi didžiausi užimtumo rodiklių skirtumai, o skirtumas tarp regionų su aukščiausiais ir žemiausiais bedarbystės rodikliais sudarė 17,9 proc.
Tuo tarpu po trijų Ispanijos regionų (pirmaujant Andaluzijai) seka trys šiauriniai Graikijos regionai, kuriuose užfiksuotas aukščiausias jaunimo nedarbo lygis, o trijuose pietiniuose Vokietijos regionuose užfiksuotas žemiausias rodiklis (4 – 5 proc.).
Gyventojui tenkantis BVP tolygiausiai pasiskirstęs Slovėnijoje, kur turtingiausias regionas 1,4 karto turtingesnis nei vargingiausias.
Didžiausias neatitikimas buvo stebimas JK. Gyventojui tenkantis BVP centriniame Londono regione beveik penkis kartus didesnis nei vargingiausio regiono rodiklis.
Visų valstybių sostinės – turtingiausi kiekvienos ES šalies narės regionai, tik Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose sostinės regionai nebuvo sėkmingiausi.
19 ES valstybių narių 2011 m. užfiksuotas gyventojų skaičiaus augimas, o JK registruotas aukščiausias rodiklis (474 000 prieauglis), po kurios seka Prancūzija (333 000) ir Italija (194 000).
Didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo stebimas Rumunijoje, kur užfiksuotas 58 000 žmonių skaičiaus mažėjimas, o Latvijoje ir Lietuvoje buvo užfiksuoti didžiausi išvykusių žmonių rodikliai (16,0 ir 14,8 proc. iš tūkstančio gyventojų),