Spalio 2 d. „Oxfam“ (Tarptautinė konfederacija, vienijanti 17 organizacijų, kovojančių su skurdu visame pasaulyje – MyEP) paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad cukrus, taip pat kaip ir soja bei palmių aliejus, skatina didelio masto žemės sklypų įsigijimus, dėl ko kyla konfliktai smulkiųjų maisto gamintojų ir jų šeimų sąskaita.

Kaip rašo „EurActiv“, cukrus – esminis ingredientas maisto ir gėrimų įmonėms: 51 proc. cukraus panaudojama apdoroto maisto gamybai. Cukraus auginimui naudojamas 31 mln. hektarų plotas – teritorija, prilygstanti Italijai. Nuo 2000 m. registruoti 100 didelio masto sandoriai dėl cukraus gamybos, užimsiančios mažiausiai 4 mln. hektarų žemės.

2011 m. pasaulinė neapdoroto cukraus pardavimo suma sudarė 47 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 120 mlrd. litų). 33,5 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 85 mlrd. litų) vertės eksportuojamo cukraus buvo atgabenta iš besivystančių šalių. Nepaisant kylančių konfliktų dėl žemės panaudojimo, susijusių su cukraus, sojos ir palmių aliejaus gamyba, dėl maisto ir gaiviųjų gėrimų gamybos milžinių skaidrumo trūkumo, tampa sudėtinga šias įmones patraukti atsakomybėn.

„PepsiCo“ ir „Coca-Cola“ iš visų jėgų neigia bet kokį dalyvavimą žemės užgrobime. „Taikydami ekologinę pusiausvyrą išlaikančio žemės ūkio principus, mes reikalaujame savo tiekėjų pripažinti ir apsaugoti bendruomenių teises į prieigą prie žemės ir gamtos išteklių“,- teigė „Coca-Cola“ atstovas spaudai.

„Oxfam‘ išplatintame pranešime minimas Pietų Mato Grosas – Brazilijos regionas, kuriame konfliktas tarp cukraus pramonės ir vietos gyventojų ypatingai ryškus. Vietos gyventojų Guarani Kaiowa bendruomenė jau 30 metų kovoja, kad atgautų savo žemes.

Didžiulės cukranendrių įmonės užima didžiąją Guarani Kaiowa bendruomenei, kadaise gyvenusiai iš žvejybos ir medžioklės, priklausančios žemės dalį. Maisto gamybos įmonės „Bunge“ teigimu, ji ir toliau ketina pirkti cukranendres iš vietinių ūkių. „Coca-Cola“ – didžiausia cukraus pirkėja pasaulyje – įsigyja cukrų iš „Bunge“ Brazilijoje.

„Oxfam‘ teigimu, tik visiškas žemės grobimo netoleravimas turėtų priversti įmones prisiimti atsakomybę už nusižengimus dėl teisės į žemę.