Pirmojo pasaulinio senėjimo rodiklio duomenimis, Švedija – geriausia valstybė pagyvenusiems žmonėms, o Afganistanas – blogiausia, tačiau bendroji gerovė nebūtinai reiškia geresnes sąlygas tiems, kam virš šešiasdešimt.

Kaip rašo “The Guardian”, nieko nuostabaus, kad po Švedijos išsirikiavusios Norvegija, Vokietija, Nyderlandai ir Kanda, tačiau pasaulinis “AgeWatch” rodiklis pateikia ir keletą siurprizų.

Pasaulio turtingiausia valstybė – JAV – tenkinasi tik 8-ąja vieta, o Jungtinė Karalystė (JK) nepatenka į pirmąjį dešimtuką ir užima tik 13-ąją vietą. Šri Lanka – 36-oji, nors panašų BVP rodiklį turintis Pakistanas atsidūrė tik 89-ojoje vietoje. Bolivija ir Mauritanija užėmė aukštesnes vietas, nei galima buvo tikėtis, sprendžiant iš jų ekonominės situacijos, tuo tarpu kylančios Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos ekonomikos atsidūrė nevienodoje situacijoje. Brazilija ir Kinija pasiekė palyginti aukštą rodiklį, o Indija ir Rusija sąraše atsidūrė daug žemiau.

„Šis tyrimas rodo, kad istoriniai pokyčiai yra svarbūs”, - pasakė “HelpAge International” iniciatyvinės grupės direktorius Markas Gormanas.

„Aukščiausias vietas užimsiančias šalis galima buvo nuspėti, tačiau Skandinavijos valstybės nebuvo pasiturinčios, kai buvo įvestos bendrosios pensijos.”

Rodiklis, nustatytas Jungtinių Tautų (JT) populiacijos ir vystymosi fondo, apima 91 valstybę bei 89 proc. pagyvenusių asmenų visame pasaulyje. Šio tyrimo rezultatai pasirodė vykstant didiesiems demografiniams pokyčiams: manoma, kad iki 2050 m. pasaulyje bus 2 milijardai žmonių, kuriems 60 m. ir daugiau, kas sudarys daugiau nei penktadalį visų pasaulio gyventojų.

Gyventojų senėjimas – procesas, kai vyresnio amžiaus žmonės sudaro vis didesnę visų gyventojų dalį, - greitesnis besivystančiose valstybėse. Daugiau nei du trečdaliai vyresnio amžiaus asmenų gyvena skurdžiose valstybėse. Manoma, kad 2050 m. jų bus jau keturi penktadaliai.

Jei Prancūzijai prireikė 115 metų, kad vyresnio amžiaus asmenų skaičius padvigubėtų nuo 7 proc. iki 14 proc. 1865 – 1980 m., Brazilijoje, tikėtina, šis pokytis įvyks 2011 – 2032 m., t.y. tik per 21 metus.

Senėjimo rodiklis skaičiuojamas panaudojant 13 indikatorių iš 4 sričių: pajamų saugumas, sveikatos apsauga, darbas ir išsilavinimas bei palanki aplinka. Visi šie indikatoriai turi vienodą svorį, išskyrus pensinių pajamų dydį, vidutinę likusio gyvenimo trukmę, pasiekus 60 metų, vidutinę tikėtiną žmogaus sveiko gyvenimo trukmę, pasiekus 60 metų, bei psichologinę gerovę. Šioms kategorijoms buvo suteikta daugiau svorio dėl geresnės duomenų kokybės. Į tyrimą buvo įtrauktos tik tos valstybės, kurios turėjo pakankamai surinktų duomenų.