Nepaisant to, kad daugelyje regionų didelis kritulių lygis, vandens paruošimas vartojimui reikalauja didelės ekonominės ir aplinkosauginės kainos.
Kaip praneša www.euractiv.com, kai kuriose ES valstybėse gyventojai moka fiksuotą mokestį už vandenį, nepriklausomai nuo sunaudojamo kiekio, arba už jį nemoka išvis.
Europos aplinkos agentūra įvertino vandens kainą Anglijoje ir Velse, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Škotijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje.
„Didžiojoje Europos dalyje vandens iššvaistymas – tikra problema“, - teigė Europos aplinkos agentūros vadovas Hansas Bruyninckxas.
Tyrėjų komanda išsiaiškino, kad gyventojai iššvaistė trečdaliu daugiau vandens, jei jiems nereikėjo sumokėti už suvartotą jo kiekį.
„Yra daugybė potencialių būdų sumažinti vandens suvartojimą Europoje didinant vartojimo efektyvumą. Vartotojų apmokesdinimas pagal realų jų sunaudojamo vandens kiekį ir tikrosios vandens kainos nustatymas siunčia svarbų signalą – gryno vandens kieki ribotas, o vandens ištekliai - brangūs“, - pridūrė H. Bruyninckxas.
Ataskaitoje teigiama, kad vandens kaina nebuvo reikšminga vandens gėrimo įpročiams, tačiau turėjo reikšmės vandens panaudojimui sodininkystei ir vandens baseinams.
Danija – sunaudojamo vandens mažinimo politikos pavyzdys. 1993 – 2004 m. ši valstybė pakėlė vandens kainą mieste 54 proc. bei skyrė nemažai investicijų į infrastruktūrą. Per dešimtmetį vandens suvartojimas asmeniu sumažėjo beveik 20 proc. iki 125 litrų per dieną, kas tapo vienu žemiausių rodiklių tarp turtingųjų valstybių.
Europos aplinkos agentūra taip pat paragino valstybių vyriausybes į vartotojų kainą įtraukti ir aplinkos patiriamus nuostolius.
Ataskaitoje teigiama, kad vandens kaina turėtų būti tokia, kad „skatintų efektyvų jo panaudojimą ir tinkamai atspindėtų tikrąją jo vertę“. Kaina turėtų apimti „visas vandens išgryninimo ir transportavimo išlaidas bei dėl vartojimo aplinkai ir vandens atsargoms padaromus nuostolius, pavyzdžiui, taršą ir atsargų eikvojimą, kas turėtų būti įskaičiuota į vandens kainą.“
Rugsėjo 30 d. JT paminėjo tarptautinio spendimo dėl teisės į vandenį priėmimo metines. Šiame kontekste, ES pasirinkimas būtent šią dieną paraginti kelti vandens kainą atrodo šiek tiek keistai, ypač žinant, kaip vargstančios šeimos kovoja, kad suvestų galą su galu finansinės krizės akivaizdoje.
„Mažas pajamas turinčios šeimos taip pat turi teisę į prieinamus vandens šaltinius, tačiau nenatūralus žemų kainų lygio palaikymas visiems vartotojams nėra tinkamiausias metodas tam pasiekti“, - teigia Europos aplinkos agentūra. Kaip teigiama ataskaitoje, tai gali sukurti užburtą ratą dėl nepakankamai finansuojamų paslaugų tiekėjų prastos infrastruktūros.
„Eurobarometro“ 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, 84 proc. gyventojų sutinka, kad už vandenį būtų mokama jo tikroji kaina.