Šių metų gegužę atsakydamas į paklausimą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos finansavimo ES lėšomis, energetikos komisaras G.Oettingeris teigė, kad parama tokiems projektams gali būti teikiama, jei jie atitinka ES politinius tikslus, finansavimo priemonių reikalavimus.
Nurodyta, kad finansinės priemonės galėtų būti, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos arba Europos investicijų banko (EIB) ar Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) paskolos.
Liepos mėnesį suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė “Klaipėdos nafta” ir Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė iki 87 milijonų eurų (iki 300 milijonų litų) paskolos sutartį. EIB 20-čiai metų paskolins iki 50 procentų terminalo projektui reikalingų lėšų už 0,67 procento metų palūkanas.
Paskola reikalinga, palūkanos – nedidelės. Tokia paskola patvirtina Lietuvos lūkesčius, kad dujų terminalas yra reikšmingas, svarbus projektas visai ES.
Vis dėlto paskola nėra tiesioginė, negrąžintina ES parama statomam dujų terminalui.
Ar ES suteiks konkrečią finansinę paramą statomam dujų terminalui?
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių vienu iš prioritetinių dujų koridorių numatytas Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių planas (BEMIPG). Šiuo planu siekiama išspręsti trijų Baltijos valstybių ir Suomijos atskyrimo ir jų priklausomumo nuo vieno tiekėjo klausimą, atitinkamai labiau įvairinti tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą Baltijos jūros regione.
Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) parengtame dešimties metų BEMIP dujų infrastruktūros regioninių investicijų 2013-2022 metų plėtros plane Klaipėdos suskystintų dujų terminalas yra įtrauktas į Baltijos regiono svarbių projektų sąrašą.
Galima Klaipėdos terminalo nauda įvardijama nacionaliniu lygmeniu (dujų tiekimo šaltinių įvairinimas, sumažinta priklausomybė nuo vienintelio išorės tiekėjo, konkurencingumo padidinimas).
Dar svarbiau, kad galima Klaipėdos terminalo nauda iškeliama į tarpvalstybinį lygmenį: terminalas sudarytų sąlygas nacionalinei bei regioninėms dujų rinkoms ateityje tiekti dujas ir į kaimynines šalis. Tai reiškia, kad Klaipėdos terminalas atitinka ES energetikos politikos tikslus bei prisidėtų prie viso Baltijos regiono energetinio saugumo didinimo.
Gruodžio mėnesį Europos Komisija pateiks sąrašą konkrečių energetikos projektų, kurie bus finansuojami iš ES biudžeto.
Kaip tokie projektai bus atrenkami, pagal kokius konkrečius principus?
Atsakymo į šiuos klausimus nesulaukta ir Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, kuriame lankėsi Europos Komisijos pareigūnai, atsakingi už energetikos politiką. Šių pareigūnų teigimu, Baltijos regione ekonominiu požiūriu naudingiausias yra regioninis dujų terminalas (Estijoje arba Suomijoje), tačiau gali būti svarstomas dalinės ES paramos klausimas tam tikriems nacionalinio pobūdžio projektams, kurie atitiks tam tikrus paramos skyrimo kriterijus.
Šią savaitę kreipiausi į Europos Komisiją, kad ši pateiktų atsakymą, kokiais kriterijais bus vadovaujamasi atrenkant į ES paramą galinčius pretenduoti nacionalinius projektus, kurie jau netolimoje ateityje (greičiau nei numatyti regioniniai projektai) sukurs pridėtinę vertę regioniniu ar net visos ES energetinės rinkos mastu.
Svarbi kiekviena savaitė bendromis jėgomis, kartu su Vyriausybe, pasiekti, kad Klaipėdos terminalui būtų skirta dalinė ES parama. Tai reiškia, kad dešimčių ar net šimtų milijonų litų našta nukristų nuo Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių. Šias lėšas galima būtų skirti sveikatos apsaugai, švietimui, socialinėms problemoms spręsti.
Kai Europos Komisija paskelbs finansuojamų energetikos projektų sąrašą be Klaipėdos terminalo projekto, ieškoti šiam projektui papildomų ES milijonų bus per vėlu.