Rytais Marilena Zachou atsikelia, paruošia graikiškos kavos, pamaitina vaikus ir nuveda juos į mokyklą. 10 val. ryto įsivyravus taikai ir ramybei prasideda maisto gaminimo procesas. Šiandien ji gamins moussaka (graikiškas baklažanų apkepas – MyEP).

M. Zachou apkepa svogūnus ir kapotą avieną alyvuogių aliejuje, tada ima pipirus, druską, papriką ir pomidorus, aromatas pripildo visą virtuvę.

Ji aprašo pagamintą patiekalą internete ir stebi, kaip netoliese gyvenantys žmonės užsako savąsias porcijas.

Šiuose namuose šiandien maisto neliks. Mažiausiai penki asmenys Atėnų Marousi rajone dalinsis šios šeimos vakariene. Vidurdienį visas maistas jau parduotas. Šeimininkė pasižymi pristatymų adresus vėlesniam laikui.

Šis rytinis ritualas nėra unikalus Zachou – tai vyksta visuose Atėnuose.

Kaip rašo BBC, biuro darbuotojai, studentai ar užsiėmę tėvai internetu susisiekia su vietiniais maisto gamintojais: visais, kas mėgsta gaminti ir moka tai daryti gerai, tais, kas gali pagaminti jiems maisto už mažesnę sumą, nei jie būtų sumokėję bet kur kitur. Atėnuose tokio maisto kaina paprastai svyruoja tarp 3 ir 4 eurų (10 – 14 litų).

Šios svetainės sukuria socialinius pasitikėjimo ryšius tarp nepažįstamųjų

„Niekada nemokėdavau tiksliai paskaičiuoti, kiek maisto reikia paruošti mano šeimai“, - sako M. Zachou. „Mes neturime katės ar šuns. Anksčiau išmesdavau nemažai maisto. Manau, per didelių maisto kiekių gaminimas užkoduotas mano graikiškuose genuose."

Taip ji atsidūrė ‚Cookisto“ – internetinėje bendruomenėje, vienijančioje virėjus mėgėjus bei išalkusius miesto gyventojus.

Dabar M. Zachou – „Cookista“, turinti savo paskyrą „Cookisto“ internetinėje svetainėje, o jos gaminamas maistas vertinamas kiekvieną dieną. Šios šeimininkės pagamintas moussaka patiekalas pasižymi tuo, kad „jame nėra aliejaus pertekliaus, visada pagamintas iš aukščiausios kokybės produktų, o jo skonis tiesiog nuostabus“. Kaip teigia tie, kas valgo jos gamintą maistą, M. Zachou – ne tik namų šeimininkė, bet ir penkių žvaigždučių virtuvės šefė.

Ši internetinė svetainė pritraukė 12 000 maisto gamintojų per pastaruosius keletą mėnesių. Viskas prasidėjo nuo Michaliso Gkontaso baigiamojo magistro darbo (verslo plano pavidalu), o dabar krizės apimtoje Graikijoje šis projektas tapo realybe, o kitą mėnesį ims veikti ir Londone.

„Tai – abiems pusėms pelninga veikla“, - pasakoja 26 m. M. Gkontasas. „Virėjai turi progą užsidirbti šiek tiek pinigų, o valgytojai gauna maistingus namuose pagamintus patiekalus pigiau, nei kur nors kitur.“
Jis – vienas iš daugelio jaunu graikų, nusprendęs imtis verslo dėl aukšto bedarbystės lygio, Graikijoje siekiančio net 27,9 proc. bei spartaus kadaise išpūsto viešojo sektoriaus, kuris dar prieš kurį laiką buvo natūraliu aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų pasirinkimu.

Papildomi pinigai, kuriuos M. Zachou gauna iš „Cookisto“, - apie 200 eurų (apie 690 litų) per mėnesį – šeimininkė išleidžia maisto produktams.

„Tai – ne pinigų klausimas“, - sako ji. „Jaučiu, kad padedame vieni kitiems per krizę. Daugybė studentų vos ne vos suduria galą su galu. Ir aš buvau tokia, buvo pabodę maitintis duona ir maistu išsinešimui. Šaunu, kad aš už nedidelę kainą jiems pagaminu tokio maisto, kokį jiems pagamintų jų mamos.“

Tai dalis to, ką Sidnėjuje įsikūrusi inovacijų konsultantė Rachel Botsman vadina bendrojo vartojimo „revoliucija“ arba taupymu dalijantis. Dėl pasaulinio finansinio kracho „žmonės grįžo prie senų rinkos įpročių, apimančių pasitikėjimą: keitimosi, dalinimosi, nuomos ir mainų“, - sako ji.

Kas yra taupymas dalijantis?

„Cookisto“ prisijungia prie „Airbnb“ (nakvynė ir pusryčiai), „Lyft“ (pavežėjimas), „Liquidspace (patalpų nuoma) ir „Taskrabbit“ (pristatymai ir pavedimai). Šioje internetinėje erdvėje pasitikėjimas ir internetinis patikimumas tampa esminiu faktoriumi sėkmingam šios erdvės dalyvių bendradarbiavimui.

Beždžionės turi įgimtą norą veikti, dalintis ir bendradarbiauti“, - sako R. Botsman. „Šios internetinės svetainės sukuria socialinius pasitikėjimo ryšius tarp nepažįstamųjų. Be to, pasitikėjimas institucijomis transformuojasi į pasitikėjimą tarp pačių žmonių.

Biuro darbuotojas Dimitrisas Coustasas sako, kad bent kartą per savaitę užsisako pietus iš „Cookisto“.

„Virėjai pristato patiekalus patys“, - pasakoja vyras. „Kartais jie prideda dar ir nemokamą desertą tam, kad paskatintų pasirinkti juos ir kitą kartą. Šaunu, kad kartais namų šeimininkės paklausia, ar esu sakęs maistą iš kitų internetinės svetainės dalyvių bei prašo papasakoti, kaip vertinu jų pagamintą maistą, lyginant su pagamintu kitų šeimininkių. Manau, šioje srityje yra nemažai konkurencijos!”

„Cookisto“ neturi galimybės atlikti higienos patikrinimų virėjų virtuvėse ar patikrinti naudojamų ingredientų šviežumo, tačiau prašo vartotojų pateikti tiesą atspindinčius atsiliepimus.

„Iš pradžių atrodė šiek tiek pavojinga sakyti maistą iš asmens, kurio nepažįstu“, - patvirtino D. Coustasas. „Klausiau savęs: Kas tie žmonės? Kas tai per patiekalas? Kokio jis bus skonio? Kas, jei nuo šio maisto pasijausiu prastai? Šiame procese yra daug pasitikėjimo.“

Graikijos „Cookisto“ bendruomenė išėjo už interneto ribų – vartotojai organizuoja susibūrimus ir dalinasi įspūdžiais. Politikos mokslus baigusi Evangelia Tavlodoraki sako, kad buvimas šios bendruomenės nare jai padėjo atgauti pasitikėjimą savimi po bedarbystės šoko.

„Kiekvieną dieną aš didžiuojuosi galimybe padėti kitiems. Geriausias atlygis, kurį gaunu iš žmonių, - tai dėkingumas ir žodžiai, kad maistas jiems patiko“, - pasakoja moteris. „Tai – kelias, kuriuo pasukau dėl krizės. Nesimokiau maisto gamybos, tačiau tai man padeda išsaugoti optimizmą.“

E. Tavlodoraki netgi turi minčių pradėti nuosavą verslą. Jos marinuoti saldžiarūgščiai viščiukai išperkami per keletą minučių, kas reiškia, jog kitų šalių virtuvių patiekalų paklausa Atėnuose viršija pasiūlą.

Kokie patiekalai kelia apetitą Londono gyventojams, paaiškės artimiausiomis savaitėmis, kai „Cookisto“ įsiverš į Jungtinę Karalystę (JK). Galbūt šie žmonės sakys maistą iš buvusios teisininkės, kuri turi „Youtube“ maisto gaminimo kanalą, arba namuose vaikus auginančios italės ar neseniai istorijos studijas baigusios jaunos moters, tęsiančios mokslus „Le Cordon Bleu“.

Kaip teigia M. Gkontasas, jis sugalvojo „Cookisto“ projektą tam, kad „išspręstų didžiausią kasdieninę problemą – prieigą prie namuose pagaminto maisto“, Nikki Finnemore, užsiimanti projekto įgyvendinimu JK, pabrėžia, kad ši tiesioginė prekyba, vykstanti tarp žmonių, - tai daugiau nei pietūs ir vakarienė.

„Lygiai taip pat, kaip „Airbnb“ – tai ne tik apgyvendinimas, o taip pat ir draugystė, „Cookisto“ – tai ne tik maistas, bet ir vietos bendruomenės narių suartėjimas bei dalinimasis savo darbo vaisiais bei kūryba“, - priduria N. Finnemore.

„Tai – mokėjimas pasitikėti asmeniu, gaminančiu Jums maistą, kurį Jums perduoda iš rankų į rankas.“