Nedžiuginanti Lietuvos Respublikos statistika buvo atskleista 2011 metų Eurobarometro atliktoje apklausoje: iš 1029 apklaustųjų Lietuvos piliečių, 77 proc. teigė esą visiškai neinformuoti apie ES Pagrindinių Teisių Chartiją. O būtent šio fundamentalaus dokumento 43 straipsnis skelbia, jog piliečiai turi teisę teikti skundus Europos ombudsmenui.

Tačiau ypač šokiravo praeitų metų ombudsmeno ataskaitoje pateikta statistika. Atlikus visuomenės apklausas ir paklausus piliečių, ar jiems būtų įdomu gauti informacijos apie Europos ombudsmeno atliekamas pareigas ir paslaugas, net 51 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai jų nedomina. Tokie kartūs statistiniai duomenys tik dar kartą įrodo, jog Lietuvoje dar daug ką reikia nuveikti žmogaus teisių srityje. Dažnai skundžiamės, kad esame pavargę nuo biurokratinių kliūčių, bet nežinome, kad ombudsmenas yra tas pareigūnas, kuris gali mus apginti nuo netinkamų viešojo administravimo institucijų pareigūnų veiksmų.

Ištakos

Europos ombudsmeno instituciją ES 1995 m. įteisino ir įtvirtino Mastrichto Sutartis. Pirmasis Europos ombudsmenas Jacob Söderman skelbė: “Ombudsmeno darbas turi būti sukoncentruotas ties pagalba Europos piliečiams ir kitoms suinteresuotoms šalims, kurios turi privilegiją kreiptis į ombudsmeną tam, kad jų teisės būtų maksimaliai užtikrintos ir kad suteiktų Europos administracijai artimesnį visuomenei pavidalą”.

Taigi ombudsmeno postas ES buvo įkurtas, kad optimizuotų Europos institucijų darbą ir kad ES turėtų nešališką bei nepriklausomą ekspertą, vertinantį institucijų darbą, veiklą ir skaidrumą bei gintų Europos Sąjungos pilietiškumo koncepciją. Dėl šių pagrindinių uždavinių ombudsmeno postas yra dvilypis - iš vienos pusės jis yra Europos Sąjungos institucijų bei administracijų sergėtojas, o iš kitos pusės jo pareigos primena teismo procedūrą, kada yra kreipiamasi dėl pavienių klausimų iš visuomenės.
Niekas geriau neiliustruoja veiklos, kaip atlikti darbai, tad straipsnio analizę Europos ombudsmeno tema norėčiau pagrįsti realiu bylos pavyzdžiu, kad skaitytojas galėtų geriau suvokti šio posto reikšmę bei akivaizdžią naudą.

2009 metais Europos ombudsmenas sulaukė skundo iš Lietuvos piliečio (bylos numeris 2651/2009/(MAM) A NA). Šis pilietis sunkvežimiu su priekaba gabeno du keleivinius automobilius Italijos teritorijoje. Italijos kelių policijai sustabdžius pareiškėją, pareigūnai nustatė, kad jis neturi būtinojo Europos Sąjungos leidimo gabenti krovinius keliais.

Tačiau dėl trūkstamų italų kalbos įgūdžių lietuvis nesugebėjo išaiškinti kelių policijai, kodėl jis tokio leidimo neturėjo. Pareigūnai areštavo visas tris transporto priemones trims mėnesiams, iki pareiškėjas sumokės Italijos valstybei 2065 eurų baudą už Italijos įstatymo Nr. 298- 46 straipsnio pažeidimą. Transporto priemonių savininkas vėliau kelis kartus kreipėsi į Italijos policiją mėgindamas įrodyti, jog jis neprivalėjo turėti būtinojo leidimo, kadangi gabenamos transporto priemonės priklausė jam pačiam ir jis jas gabeno savo reikmėms (ši išimtis patvirtinama Europos Sąjungos Reglamento Nr. 881/92 II priede).

Skundo pateikėjas 2007 metais savo iniciatyva mėgino kreiptis į Lietuvos Respublikos nacionalinę ambasadą Italijoje ir į nacionalinį centrą SOLVEIT, tačiau šie mėginimai nepadėjo nukentėjusiajam išspręsti nesusipratimo. Galiausiai 2009 metais pareiškėjas nusprendė kreiptis į Europos Komisiją, kad ši užregistruotų skundą dėl Europos Sąjungos teisės netinkamo pritaikymo. Europos Komisijai pareiškėjas pateikė visus turimus kvitus bei dokumentus, kurie turėjo įrodyti, kad gabenamos transporto priemonės buvo jo nuosavybė. Europos Komisija neužregistravo kreipimosi kaip skundo ir neišnagrinėjo visų nukentėjusiojo pateiktų dokumentų.

Nors ši institucija teigė, jog abi šalys pateikė skirtingas šio įvykio versijas ir kad sunku nustatyti, kuri iš jų yra teisinga, Europos Komisija savo laiške pareiškėjui patikino, jog Italijos policija savo veiksmais nepažeidė Europos Sąjungos teisės nuostatų ir patarė jam kreiptis į juridinį teismą dėl reikalo išaiškinimo. Dėl šio nepatenkinamo Europos Komisijos tyrimo pareiškėjas nusprendė kreiptis į Europos ombudsmeną. Ombudsmenas, išnagrinėjęs visus bylos faktus bei jam pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą, jog Europos Komisija nederamai atliko savo pareigas - ji neišanalizavo jiems pareiškėjo pateiktų dokumentų. Taip pat ombudsmenas patvirtino, kad Europos Komisija negalėjo priimti sprendimo, jog Italija nepažeidė Europos teisės pritaikydama įstatymo 298 - 46 straipsnį minėtomis aplinkybėmis, kadangi abi šalys pateikė skirtingas įvykio interpretacijas ir bet kokioms išvadoms trūko aiškių įrodymų.

Bylos faktai įrodo, jog būtent Europos ombudsmenas yra tas asmuo, kuris detaliai išanalizuoja situacijas ir imasi net pačių kebliausių bylų. Nors Europos ombudsmeno kompetencija yra ganėtinai plati, ji taip pat turi tam tikrus apribojimus. Pavyzdžiui, Europos ombudsmenas gali nagrinėti tik Europos Sąjungos institucijų veikimo pažeidimus, jis neturi kompetencijos nagrinėti valstybinių institucijų darbo.

Taigi ombudsmenas negalėtų kištis į Lietuvos Respublikos administracijų bei institucijų darbą, tačiau paklausėjo byla yra perduodama į atitinkamas tarnybas nacionaliniu lygiu. Jei matote, kad jūsų klausimas susijęs su situacija Lietuvoje, šiuo atveju asmenys gali kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą.

Kas gali kreiptis ir kokių dokumentų reikia

Europos ombudsmenas turi teisę priimti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų skundus, taip pat skundus juridinių arba fizinių asmenų, kurie Europos Sąjungoje turi savo registruotą būstinę. Priėmęs atitinkamus pareiškimus ombudsmenas gali tirti ir procedūrinius, ir esminius institucijų veiklos aspektus.

Vis dėlto pateikti pareiškimai turi atitikti tam tikrą priimtinumo kriterijų, kuris skelbia: 1) pareiškėjas privalo teisingai ir detaliai nurodyti savo asmens duomenis bei skundo objektą; 2) ombudsmenas neturi teisės kištis į skundus, kurie yra sprendžiami jau pradėtais teisminiais procesais, taip pat ombudsmenas negali ginčyti teismo nuosprendžių; 3) pareiškėjas privalo pateikti skundą nuo dienos, kai nukentėjusysis sužinojo faktus, kuriais grindžia savo pareiškimą; 4) skundas gali būti pateikiamas tik tuomet, kai netinkama praktika buvo atlikta institucijų, kurios yra inicijuotos imtis reikalo; 5) pareiškėjai gali kreiptis į Europos ombudsmeną tik tuo atveju, kai yra pasinaudoję visomis įmanomomis vidinėmis tos institucijos arba įstaigos skundų sprendimų priemonėmis.

Svarbu tai, jog šis kriterijus nėra galutinis ir neginčijamas, kadangi ombudsmenas taip pat turi galimybę pradėti tyrimus savo iniciatyva ir imtis sisteminių pažeidimų tyrimų.

Kiek ilgai nagrinėjamas skundas

Nors Europos ombudsmenas kasmet sulaukia šimtų skundų, jo atliekamos pareiškėjų skundų analizės yra labai nuoseklios, detalios ir ganėtinai sparčios. Net 69 proc. iš 2012 metais užregistruotų skundų tyrimų buvo visiškai atlikti per vienerius metus. O net 32 proc. visų užregistruotų tyrimų ombudsmenas išanalizavo per tris mėnesius. Skundų analizavimas turi tam tikrą procesą: 1) skundas užregistruojamas ir pareiškėjas apie tai informuojamas per vieną savaitę; 2) po vienos savaitės pareiškėjas sulaukia detalios informacijos apie jo skundo analizavimo ypatumus bei kuris ombudsmeno komandos narys imasi skundo analizės; 3) jeigu po skundo analizės paaiškėja, jog pareiškėjo skundas nepapuola į Europos ombudsmeno kompetenciją, asmuo yra detaliai informuojamas apie šį kompetencijos trūkumą bei nukreipiamas į atitinkamas institucijas, kurios gali imtis nagrinėti reikalą; 4) tuo atveju, kai skundas papuola į Europos ombudsmeno kompetenciją, per vieną mėnesį ši institucija analizuoja priimtinumo kriterijų ir ar užregistruotas skundas atitinka visus penkis kriterijaus punktus; 5) jeigu po priimtinumo kriterijaus paaiškėja, jog skundas yra nepriimtinas, ombudsmenas pateikia pareiškėjui detalias šio sprendimo priežastis; 6) viso proceso metu pareiškėjas nuolat yra informuojamas apie procesinį progresą, jo eigą bei pokyčius.

Asmenys, kurie kreipiasi pagalbos į Europos ombudsmeną, visuomet yra išsamiai informuojami apie institucijoje vykstančius skundo analizės procesus. Be to, piliečiai sulaukia profesionalaus pobūdžio patarimų jiems rūpimais klausimais. Svarbu tai, jog Europos ombudsmenas turi leidimą peržiūrėti procesui svarbius dokumentus, kurie turi nenuginčijamos įtakos sprendimams.

Daugelis ims nejučia galvoti, jog pateikti pareiškimą Europos ombudsmenui gali tikrai ne kiekvienas Lietuvos pilietis, tačiau Europos ombudsmeno institucija turi savo atskirą interneto tinklapį (www.ombudsman.europa.eu), kuris yra pateiktas 24 oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis, todėl Lietuvos piliečiai gali išanalizuoti Europos ombudsmeno tinklapį savo gimtąja kalba. Taip pat šioje internetinėje svetainėje vartotojai gali rasti dvi nuorodas, kurios leidžia arba kreiptis į Europos ombudsmeną, kad asmenims būtų suteikta daugiau reikalingos informacijos, arba užregistruoti prašymą pradėti tyrimą. Šis prašymas gali būti užpildomas 24 oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, tarp jų - ir lietuvių kalba.

Sprendimų galia

Nors Europos ombudsmeno atliekama funkcija labai primena juridinio teismo, tačiau ombudsmenas negali priimti teisiškai įpareigojančių sprendimų. Jo paskelbti nuosprendžiai yra rekomendacinio pobūdžio. Bet ombudsmeno paskelbtos rekomendacijos turi ganėtinai stiprų poveikį savo darbo deramai neatlikusioms Europos institucijoms.

Itin dažnai Europos ombudsmenas tarpininkauja siekdamas, jog abi šalys pasiektų draugišką susitarimą, kadangi tai yra abipusiai palankus rezultatas. Draugiškas sprendimas taip pat padeda išvengti ilgo bylinėjimosi. Draugiškas susitarimas leidžia pareiškėjui tikėtis kompensacijos už patirtus nuostolius. Tuo atveju, kai nepavyksta pasiekti draugiško susitarimo, Europos ombudsmenas išnagrinėjęs bylą pareiškia atitinkamai institucijai kritinę pastabą, arba parengia rekomendacinį projektą. Nors kritinė pastaba nėra skundo žalos atlyginimas, bet šis ombudsmeno veiksmas nurodo institucijai, kokius veiksmus ji atliko nederamai, kad pastaroji išvengtų netinkamo administravimo praktikos ateityje. Net į 80 proc. ombudsmeno pateiktų kritinių pastabų 2011 metais buvo sureaguota tinkamai.

Nuo 2000 metų Europos ombudsmeno biudžetas yra planuojamas atskirai nuo Europos Sąjungos biudžeto. Dėl šios priežasties Europos ombudsmeno institucija yra nepriklausoma nuo Sąjungos, todėl ombudsmenas savo pareigas atlieka objektyviai ir nešališkai. Tačiau svarbiausia, jog ši institucija suteikia asmenims iš visos Europos Sąjungos galimybę gauti teisinio pobūdžio būtinosios informacijos, patarimų bei pagalbos nemokamai. Faktas, jog Europos ombudsmeno paslaugos piliečiams nieko nekainuoja, leidžia tik spėlioti, dėl kokių priežasčių Lietuvos piliečiai atsilieka nuo kitų Sąjungos narių naudojantis Europos ombudsmeno skundų analizavimo paslaugomis. 2012 metų apklausos duomenimis, Europos ombudsmenas sulaukė tik 23 skundų iš Lietuvos Respublikos piliečių. Pareiškimų skaičiumi mes aplenkėme tik Estiją, Latviją ir Maltą.

Europos ombudsmeno veikla įrodo, jog Sąjungos pareigūnas imasi jam pateiktų pareiškimų iš esmės ir stengiasi kiekvienam asmeniui suteikti reikiamos informacijos ir padėti išspręsti netinkamo Europos institucijų administravimo priežastis. Belieka paraginti Lietuvos piliečius labiau domėtis jų teisių užtikrinimu ir apsauga. Statistiniai duomenys verčia sunerimti, kadangi lietuviai yra pernelyg pasyvūs Europos Sąjungos piliečiai. Europos ombudsmeno institucija yra daug artimesnė paprastam Lietuvos piliečiui, negu tai pasako įmantrus šio posto pavadinimas.