Z. Gurmai sutiko duoti išskirtinį interviu MyEP, kurio metu papasakojo apie opiausias problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinės moterys, be to, pasidalijo asmenine patirtimi, kaip prie jos bandė seksualiai priekabiauti kolega.
Įvardykite, prašau, šiuo metu didžiausias problemas lyčių lygybės srityje?
Deja, tenka pripažinti, kad jų yra iš tiesų labai daug. Lyčių nelygybė, moterų diskriminacija tiek darbo rinkoje, tiek ir už jos ribų bei smurtas prieš moteris plačiai paplitęs visoje Europos Sąjungoje (ES).
Be to, dabartinė socialinė ir ekonominė krizė turi didelį neigiamą poveikį moterims, ypač griežtų taupymo priemonių taikymo kontekste ES šalyse narėse.
Tai tik dar labiau apsunkina giliai įsišaknijusią moterų nelygybę. Dabar jau bendrai pripažįstama, jog griežti ES biudžeto karpymai smogė moterims labai stipriai per didelio socialinių programų skaičiaus mažinimą bei slopinimą, kurios jas rėmė labiausiai.
Galiu taip pat paminėti darbo sąlygų pablogėjimą, pavyzdžiui, darbo nepilną darbo dieną daugėjimą, pavojų keliantį darbą, atkaklų skirtingų atlyginimų vyrams ir moterims mokėjimą bei mokamų pensijų skirtumą.
Pažeidžiamų socialinių grupių – vienišų motinų, imigrančių, pensininkių – situacija kelia didelį nerimą bei, kaip rodo daugybė tyrimų bei ataskaitų, nepanašu, jog situacija keistųsi teigiama linkme.
Kuriose ES šalyse šios problemos yra opiausios? Kur galbūt labiausiai išryškėja nelygybė tarp moterų ur vyrų?
Esu čia ne tam, kad pirštu rodyčiau į kažkurią konkrečią valstybę, ypač turint omenyje labai skirtingą istorinę, socialinę, kultūrinę ir ekonominę šalių situaciją.
Taip pat yra skirtumų, priklausančių ir nuo kitų dalykų: moterų teisių suteikimas, prieiga prie darbo rinkos ir jos sąlygos, smurtas prieš moteris, prekyba žmonėmis, atlyginimų skirtumas, teisė į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir t.t.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad iš esmės Europoje susiduriame su priešiška reakcija į moterų teises ir lyčių lygybę.
Viena vertus, tai gali būti pasekmės dėl krizės bei griežtų taupymo priemonių, dėl kurių lyčių lygybės klausimas atsidūrė prioritetų sąrašo pabaigoje.
Be to, krizė dažnai tampa pretekstu programų bei finansavimo, skirto moterų situacijos gerinimui apkarpymui. Kita vertus, tokia situacija susiklosčiusi dėl šiuo metu vis dar vyraujančio konservatyvaus požiūrio į, pavyzdžiui, moterų teisę rinktis bei teisę į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą.
Ar jums yra tekę asmeniškai susidurti su kuria nors diskriminacijos forma?
Kaip ir bet kuri kita moteris, į šį klausimą galiu atsakyti teigiamai.
Buvimas politike, kovojančia už moterų teisių gynimą bei didesnį moterų atstovavimą sprendimų priėmime, leido man suvokti, jog vis dar esame labai toli nuo lygiateisiškumo, nepaisant jaučiamo gerėjimo. Vis dėlto turiu pastebėti mentaliteto pokyčius teigiama linkme, nors tai vyksta ir lėtai, pavyzdžiui, jaučiu dalies vyriškosios lyties kolegų Vengrijoje ir Europos Parlamente (EP) palaikymą.
Kalbant apie konkrečius pavyzdžius, tai ankščiau aš buvau NATO Generalinės asamblėjos nare ir dalyvavau seminare Londone. Ten buvo labai mažai moterų. Aš išėjau iš konferencijos kiek ankščiau ir vienas iš Armėnijos delegatų sekė man iš paskos iki mano kambario. Jis pabandė prie manęs seksualiai priekabiauti, aš pradėjau šaukti, tačiau niekas manęs neišgirdo. Tuomet aš ėmiau priešintis iš visų jėgų ir pastūmiau jį. Tai mane ir išgelbėjo. Taip kad galiu pasakyti, kad pati labai gerai žinau, ką reiškia, kai vyras bando pasinaudoti moterimi.
Kai asmeniškai susidūriau su tokia problema, tai tik dar labiau suaktyvino mano kovą už moterų teises.
Tačiau kaip politikė, bandanti kovoti už didesnes galias moterims ir didesnę jų reprezentaciją įstatymų priėmime, galiu pasakyti, kad situacija dar toli gražu nėra patenkinama ir iki visiškos lyčių lygybės kol kas dar toli.
Kas realiai galėtų padėti ištaisyti esamą situaciją? Kokie svarbiausi žingsniai turi būti padaryti, siekiant užtikrinti visišką lygybę tarp lyčių?
Galiu paminėti daug žingsnių, tačiau, mano nuomone, yra du esminiai dalykai.
Pirma, švietimas: su lytimi susijusi nelygybė bei diskriminacija kyla iš dešimtmečius ar net šimtmečius trukusios teisių bei atstovavimo nelygybės bei iš stereotipų, giliai įleidusių šaknis mūsų visuomenėje. Mums reikia didinti supratimą, kuris turi prasidėti nuo labai ankstyvo amžiaus – tai vienintelis būdas iš tiesų pakeisti mentalitetą bei užtikrinti, kad mūsų visuomenėje būtų plėtojama lygybė bei pagarba.
Antra, norėčiau paminėti politinę valią. Per daug dažnai kalbos ir pareiškimai neatitinka konkrečių aktų arba jų atitikimas nėra pakankamas. Pavyzdžiu galėtų tapti Prancūzija, kur dabartinė vyriausybė ėmėsi kelių ambicingų iniciatyvų kovai su smurtu prieš moteris bei moterų ir vyrų darbo apmokėjimo sulyginimu. Tai vyksta socialiai ir ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu, kai daugybė kitų valstybių pasakytų „mes negalime, neturime tam pinigų” ar „tai nėra tinkamas metas”. Prancūzijos pavyzdys rodo, jog viskas įmanoma, kai tam yra noras.
Būtent todėl džiaugiuosi Lietuvos Pirmininkavimo ES aukšto lygio konferencija „Faktinė lyčių lygybė kaip įnašas siekiant „Europa 2020“ tikslų: institucinių mechanizmų efektyvumas“, kuri vyko Vilniuje. Tokie renginiai labai svarbūs tam, kad su lytimi susiję klausimai būtų matomi. Turėsime išnaudoti šį politiniu požiūriu palankų momentą.
Pasinaudosiu proga ir pagirsiu didžiulį darbą, kurį atliko Europos lyčių lygybės institutas Vilniuje. Mums tikrai reikėjo tokios agentūros, kuri pateiktų tikslius ir išsamius duomenis bei žinias tam, kad būtų puoselėjamas lyčių lygybės klausimo iškėlimas į pirmąjį ES vykdomos politikos planą. Institutas glaudžiai bendradarbiauja su EP Moterų teisių ir lygybės komitetu, tad jo darbas yra be galo vertingas bei papildantis mūsų – politikų – vykdomą veiklą.
Koks yra Europos Parlamento vaidmuo lyčių lygybės politikoje?
EP šioje srityje tenka svarbus vaidmuo. Dėl Lisabonos sutarties, EP įstatymų leidžiamoji galia ženkliai išaugo, todėl ši institucija atlieka svarbų vienos iš įstatymų leidėjų vaidmenį ES vykdomoje politikoje.
Didžiuojuosi galimybe pasakyti, kad EP dažnai pirmauja moterų teisių klausimų sprendimo procese bei dalyvauja rimtose derybose su Europos Taryba (ET) bei ES šalimis narėms tam, kad būtų užtikrinta moterų teisių apsauga.
Šis Moterų teisių komiteto, kuriam aš priklausau, darbas šia prasme yra esminis. Kita ne ką mažiau svarbi mūsų darbo dalis – iškelti į pirmąsias gretas visus teisės aktus, susijusius su lyčių klausimais, svarstomus EP ir kituose komitetuose.
Jūs aktyviai kovojate su skirtumo tarp vyrų ir moterų atlyginimų panaikinimu. Ką jau pavyko nuveikti? Ar rezultatai džiugina? Kokie dar žingsniai laukia priešakyje?
Deja, skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo apmokėjimo ES vis dar vidutiniškai sudaro 16,2 proc., kas reiškia, jog moterims tenka dirbti du mėnesius nemokamai, lyginant su vyrais.
Per daugiau nei 40 metų nepaisant daugybės ES teisės aktų, mes vis dar nesugebėjome panaikinti šio skirtumo. Dėl šios priežasties, kartu su Europos socialistų partija, ypač su „ESP Moterys” pagalba, buvo pradėta didžiulė visą Europą apimanti kampanija, skirta didinanti supratimą bei daryti spaudimą Europos Komisijai (EK) bei ES valstybėms narėms.
Šios vykdomos kampanijos pagrindiniai siekiai: skirtingų lyčių darbo apmokėjimo auditas, skirtas patikrinti, ar visos ES valstybės narės aktyviai prisideda prie šio skirtumo mažinimo visose amžiaus grupėse, turinčio sudaryti 2 proc. per metus tol, kol ES narėse bus mokami vienodi atlyginimai tiek vyrams, tie moterims.
Taip pat svarbus ir antidiskriminacinių ir lyčių lygybės įstatymų vykdymo priežiūros gerinimas, į kurį įeina ir sankcijų taikymas.
Taip pat turėtų būti paskirtas Europos komisaras lyčių lygybės bei moterų teisių klausimais, kuris būtų pilnai įsitraukęs į skirtumo tarp moterims ir vyrams mokamų atlyginimų klausimo sprendimą.