Be to, siekiant išvengti problemų ES keliuose, reikia ne tik atidžiai vairuoti, bet ir nepamiršti, kad nuobaudos už pažeidimus čia skiriasi, o kai kuriose šalyse netgi taikoma socialiai atsakingų nuobaudų sistema.
Pažeidėjai neišsisuks
Kelių eismo sauga – pagrindinis Europos Sąjungos transporto politikos elementas. Vis dėlto, kiekvienoje Europos šalyje yra tokių vairuotojų, kuriems saugumas keliuose, kaip ir pačios kelių eismo taisyklės tėra teorija. Be to, tokie vairuotojai siautėja ne tik savo valstybių keliuose, bet ir išvykę svetur.
Apie svetimšalius kelių chuliganus, nepaisančius užsienio šalies KET, nuolat rašo ir Europos žiniasklaida. Ne kartą viešai aprašyti ir mūsų vairuojančių tautiečių „nuotykiai“ Vakarų Europoje. Vis dėlto, pasak policijos suvestinių, KET pažeidimus daro ir Lietuvoje besilankantys užsieniečiai – tiek Vakarų šalių, tiek ir ES nepriklausančių Rusijos ar Baltarusijos vairuotojai. Nekreipti dėmesio į svetur galiojančias taisykles buvo gan paprasta, nes Europoje neveikė apsikeitimo informacija apie tokius pažeidimus sistema. Tačiau nuo šių metų nuobaudos, padarytos mūsų vairuotojų užsienyje, pasieks Lietuvą.
Mūsų šalyje prasižengusių europiečių duomenys taip pat bus perduodami jų šalims. Tokia sistema – tai jau anksčiau Europoje numatytų priemonių kovoje su KET pažeidėjais plano dalis. 2011 m. buvo pasirašyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Be šios iniciatyvos keistis informacija pasigirsta kalbų ir apie dar vieną priemonę – baudų už KET pažeidimus suvienodinimą. Tačiau kol kalbos apie baudų suvienodinimą netapo konkrečiais darbais, kiekviena ES narė taiko skirtingą nuobaudų sistemą už KET pažeidimus. Įdomu tai, kad Europos valstybėse gan skiriasi, o kai kuriose Skandinavijos šalyse taikoma unikali, socialiai teisinga nuobaudų sistema, todėl vykdami į Europą ne tik nusiteikite vairuoti kultūringai, bet ir pasidomėkite, kokios nuobaudos ten taikomos.
Baudos skiriasi
Europoje, skirtingai nei Lietuvoje, daug kur taikoma ir baudos balų sistema. Štai Vokietijoje už 50 km/h viršytą greitį reiktų sumokėti apie 250 eurų baudą, gautumėte keturis baudos balus ir porai mėn. reiktų atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. Už vairavimą išgėrus galima suploti 3000 eurų, o už sunkų girtumą gali grėsti ir penkeri metai kalėjimo bei pažymėjimo galiojimo panaikinimas. Papildomi reikalavimai taikomi ir jaunesniems nei 21 m. vairuotojams.
D. Britanijoje už pavojingą vairavimą be 5800 eurų piniginės baudos numatoma ir galimybė tam tikram laikui atimti vairuotojo pažymėjimą. Taip pat numatyta ir nuo trijų iki devynių baudos balų. Apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotikų vairuotojus D. Britanijoje baudžia per 5800 eurų bauda. Gali būti taikomas ir pusmečio įkalinimas bei vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Ne savo vardu prisistačiusiems vairuotojams numatoma 1171 eurų bauda ir baudos balai. Greičio viršijimas, priklausomai mieste ar greitkelyje, baudžiamas 1171 – 2900 eurų bauda.
Didelės baudos yra ir Prancūzijoje. Čia apsvaigę nuo alkoholio priklausomai nuo promilių skaičiaus gali sumokėti nuo 4500 eurų, taip pat gauna šešis baudos balus, kuriam laikui atimama teisė vairuoti. Numatytos ir laisvės atėmimo bausmės. Už smulkesnius pažeidimus taikomos mažesnės baudos – pavyzdžiui, už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant reikia suploti 135 eurus ir skiriami trys baudos balai. Italijoje už vidutinį girtumą baudos siekia 3200 eurų ir gali būti taikomas pusmečio įkalinimas bei pažymėjimo atėmimas. Už sunkų girtumą jau baudžiama griežčiau – net iki 6000 eurų bauda, porai metų atimamas vairuotojo pažymėjimas ir netgi taikomas įkalinimas. Konfiskuojamas ir tokio „kelių erelio“ automobilis.
Įdomi nuobaudų sistema taikoma socialiniu teisingumu garsėjančioje Suomijoje. Čia nėra fiksuotų nuobaudų už pažeidimą, tačiau vairuotojai baudžiami pagal gaunamas pajamas. Štai Suomijoje, kaip ir Švedijoje lengvai apsvaigę nuo alkoholio vairuotojai turi suploti nuo 15 iki 40 darbo dienų atlyginimo dydžio baudą – mažai uždirbantys moka mažiau, tuo tarpu turtuoliai turi gerokai pakratyti pinigines.
Grąžinama baudos balų sistema
Pagal mūsų šalies įstatymus, 50km/h greitį viršijusiems ir neturintiems teisės vairuoti tautiečiams, skaičiuojant eurais, tektų susimokėti nuo 430 eurų baudą arba skiriamas areštas. Už chuliganišką vairavimą reikia pakloti iki 570 eurų ir vairuotojui gali tekti iki dviejų metų atsisveikinti su pažymėjimu. Neturintys teisės vairuoti, tačiau apsvaigę prie vairo sėdę asmenys, keliantys pavojų kelyje, gali susimokėti ir 1150 eurų baudą arba atsiduria areštinėje. Transporto priemonė taip pat konfiskuojama. Taigi, baudos Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europa, yra gan nedidelės, tačiau pragyvenimo lygis šalyje taip pat neprilygsta D. Britanijai ar Skandinavijos šalims.
Kalbant apie Lietuvą reikia pabrėžti ir tai, kad mūsų šalyje atrodo vėl bus imta taikyti baudos balų sistema. Jei Seimas pritars, tokia sistema turėtų vėl pradėti veikti nuo 2015 m. ar net anksčiau. Projekte numatyta, kad teisė vairuoti būtų atimama per vienerius metus 10 balų surinkusiam bet kuriam vairuotojui arba 5 balus surinkusiam pradedančiajam vairuotojui. Už pažeidimą gali būti skiriama nuo 1 iki 4 balų.
Vis dėlto, didesnių KET pakeitimų valdininkai kol kas nesiima. Susisiekimo ministerijos atstovai, paklausti, kokios naujovės laukia Lietuvos vairuotojų kelių eismo taisyklių srityje, atsakė, jog KET tikrai kol kas nesikeis iš esmės, nors pernai buvo kai kurių naujovių (ženklinimo).
Kalbėdami apie Europos naujoves, mūsų šalies valdininkai pasidžiaugė ES inicijuota galimybe keistis informacija apie pažeidėjus užsienyje. „Taip atsiras galimybė tirti su Europos Sąjungoje registruotomis transporto priemonėmis padarytus pažeidimus ir pranešimus apie tai (nurodymus susimokėti baudą) siųsti į užsienio valstybes. Tikimės, kad ši sistema padės sutramdyti agresyviausius vairuotojus“, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovai.
B. Vanagas: chuliganai neturi gadinti šalies įvaizdžio
Garsus mūsų šalies lenktynininkas, įvairių akcijų organizatorius Benediktas Vanagas, paklaustas, ką mano apie ES valstybių apsikeitimo informacija apie KET pažeidimus sistemą, taip pat atsakė, jog tokia idėja yra tikrai sveikintina. „Manau, kad ši naujovė tikrai reikalinga. Ypač tai turėtų padėti gerinti vairavimo kultūrą Europos keliuose. Tiek lietuvius, tiek kitus europiečius tai privers atsakingiau elgtis užsienyje. Juk asmuo, vairuojantis automobilį su savo valstybės numeriais, jau yra tam tikras ambasadorius“, – sakė „Nacionalinio automobilių klubo“ vadovas.
Pasak B. Vanago, naujovė turėtų garantuoti, kad nuobaudos tikrai pasieks tuos asmenis ir taip sumažės įžūlių vairuotojų. „Anksčiau matėme tendeneciją, kad vairuotojai užsienio šalių gatvėse elgiasi įžūliai, dažnai jaučiasi nebaudžiami. Dabar tai bus puiki prevencijos priemonė. Juk tokių naujovių esmė ir turi būti ne surinkti kuo daugiau baudų į biudžetą, bet atgrasinti žmones nuo netinkamų poelgių“, – sakė jis.
Paklausus, ką jis galvoja apie galimybes suvienodinti nuobaudas visoje Europoje, B. Vanagas patikino, kad tai ko gero nerealios kalbos. „Labai skiriasi valstybių pragyvenimo lygiai, todėl neįsivaizduoju, kaip galima suvienodinti baudas Vokietijoje ir Lietuvoje“, – pasakojo įvairių akcijų organizatorius.
Vis dėlto, kaip gerai veikiančią nuobaudų sistemą sportininkas įvardijo kai kuriose Skandinavijos valstybėse taikomą socialiai atsakingo modelio principą, kai gaunantys atitinkamas pajamas už tą patį nusižengimą moka daugiau. Kitur taikomos didelės baudos. „Turiu nemažai pažįstamų Skandinavijoje. Norvegijoje draugai juokauja, kad jų šalyje gerokai viršijęs greitį vairuotojas, nesvarbu kiek uždirbantis būtų, vis tiek turi eiti skolintis pinigų baudai sumokėti“, – teigia lenktynininkas.
Reikia mokyti vairavimo kultūros
Tačiau B. Vanagas suabejojo, ar socialiai atsakingų nuobaudų sistema tiktų ir kitose Europos šalyse. „Nors ši sistema atrodo tikrai veiksminga, ypač galvojant apie tai, kad fiksuotą baudą turtingiems vairuotojams sumokėti nėra problematiška, tačiau Lietuvoje tai įgyvendinti galėtų būti keblu, nes neaišku, kiek gyventojų pateikia tikrus duomenis apie pajamas“, – sakė jis. B. Vanagas, kalbėdamas apie nuobaudų sistemą Lietuvoje, pabrėžė, kad reikėtų griežčiau bausti automobilių savininkus, duodančius transporto priemonę kitiems asmenims.
Paklaustas, kaip vertinti prastėjančią saugumo keliuose statistiką, entuziastas teigė, jog problema susijusi su vairavimo kultūros keliuose stoka. „Tai turi būti kompleksinė užduotis, o visuomenė jau turi būti mokoma elgesio keliuose kultūros. Ypač daug pastangų reikia skirti vaikų ir jaunimo švietimui, prevencijai. Tik kai pakeisime žmonių mąstymą, situacija pasikeis“, – įsitikinęs sporto pasaulio atstovas.
Nepaisant problemų, B. Vanagas įžvelgė ir pažangos. „Matau, kad po truputį situacija Lietuvoje keičiasi, vairuotojai gatvėse tampa kultūringesni. Vis dėlto, dar reikia nemažai pastangų, kol patobulėsime“, – džiaugėsi jis.