ES institucijos, nevyriausybininkai ir šalių vyriausybės deda nemažai pastangų kovai su prostitucija, tačiau vieningo ir geriausio sprendimo Europa vis dar nerado.

Legalizuoja arba baudžia

Prostitucijos reiškinys egzisuota visose Europos valstybėse. Vis dėlto, vienos jų su šiuo reiškiniu kovoja prostituciją legalizuodamos, kitos – taikydamos griežtas baudas. Europoje prostitucija legalizuota Vokietijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje. Vis dėlto, teisinis prostitucijos traktavimas ganėtinai skiriasi.

Štai Graikijoje norint užsiimti parduoti savo kūną reikia gauti licenciją, o atitinkami teisės aktai yra susieti su darbo sąlygomis. Nyderlanduose, be kitų reglamentavimų, savivaldybės gali neišduoti leidimo verstis šia veikla, jei asmuo nėra sulaukęs 21 m. amžiaus. Vengrijoje seksualinių paslaugų tiekėjai įtraukti į socialinės apsaugos sistemą, nes turi mokėti socialinės ir sveikatos apsaugos mokesčius. Be to, sekso paslaugos gali būti teikiamos tik privačiose patalpose, o viešnamiai draudžiami.

Vokietijoje prostitucija besiverčiantys asmenys taip pat gali naudotis socialinės apsaugos sistema, numatytos netgi darbo sutartys. Austrijoje galioja nacionaliniai ir žemių įstatymai, reguliuojantys prostituciją. Latvijoje prostitucija yra legali, tačiau sąvadavimas, viešnamio įsteigimas yra draudžiamas.

Tose šalyse, kur prostitucija nėra legalizuota, situacija taip pat ganėtinai nevienoda, o kai kur ji nėra aiškiai reglamentuota. Įdomu ir tai, kad ES šalyse, kuriose nelegalizuota prostitucija, veikia nevienoda nuobaudų sistema. Pavyzdžiui, Švedijoje nauji įstatymai numato itin griežtas nuobaudas perkantiems prostitučių paslaugas (vidutinė bauda siekia asmens 50 darbo dienų uždarbį), numatytas ir įkalinimas. Tuo tarpu pačios prostitutės gali veikti lyg šią sferą legalizavusiose šalyje – jos nėra baudžiamos. Vis dėlto, daugumoje kitų šios veiklos nelegalizavusių šalių baudžiamos ir prostitutės. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui Rumunijoje, baudos yra gan didelės (120 eurų), lyginant su šalies pragyvenimo lygiu.

Optimaliausią variantą rasti sunku

Geriausios teisinės priemonės, kuri padėtų išspręsti prostitucijos problemą Europoje, ieško ne tik nacionalinės vyriausybės, bet ir ES institucijos, pareigūnai bei nevyriausybinės organizacijos. Štai 2012 m. nevyriausybininkai Europos Parlamente surengė konferenciją, kurioje buvo aptartos pastarojo meto kovos su prostitucija realijos ir tendencijos.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad prostitucija yra ne tik smurto forma, bet ir kliūtis lygybei, žmogaus orumo ir žmogaus teisių pažeidimas. Buvo pastebėta ir tai, jog prostitucija susijusi su kitomis šešėlinio pasaulio sritimis – smurtu, narkotikų vartojimu, o ypač su prekyba žmonėmis.

Konferencijoje pateikta statistika taip pat nedžiuginanti. Tyrimai rodo, kad net 9 iš 10 prostitučių norėtų mesti šį užsiemimą, tačiau jaučiasi nepajėgios to padaryti. Be to, Europoje net 76 proc. prekybos žmonėmis aukų yra parduodamos seksualiniam išnaudojimui. Interpolo duomenimis, sąvadautojas iš vieno prostitucija besiverčiančio asmens per metus gali uždirbti per 100 tūkst. eurų.

Renginyje pateikti dviejų šalių patyrimai kovoje su prostitucija. Pranešėjai pasakojo, kad palyginus dviejų valstybių pavyzdžius – prostituciją legalizavusių Nyderlandų ir vien prostitučių klientus nutarusios bausti Švedijos, matosi, jog pastarojo metodo pasiekimai geresni. Nyderlandų pareigūnų duomenimis, 50-90 proc. legaliai dirbančių prostitučių tai vis dar daro ne savo noru, nors bendra situacija kiek pagerėjo. Tuo tarpu naują teisinę reglamentaciją įvedusi Švedija prostitučių klientų skaičių sumažino beveik dvigubai – nuo 13 iki 7 proc.
Vis dėlto, atrodo, jog optimaliausią variantą rasti sunku ne tik dėl nevienodo reiškinio reglamentavimo, bet visuomenės požiūrio į šį reiškinį.

Yra paklausa, atsiranda ir pasiūla

Tai, kad prostitucijos problema susijusi ne tik su vieningos valstybių pozicijos nebuvimu, aktyviu nusikaltėliu veikimu šioje sferoje, sąsajomis su kitomis nelegaliomis veiklomis, bet ir visuomenės požiūriu – akivaizdu. Organizacijos „Procon” tinklapyje pateikiamuose tyrimuose matome, kad prostitucijos sferoje atsispindi kai kurių šalių vidinės problemos.
Teigiama, kad pasaulinėje statistikoje, rodančioje, kurių šalių vyrai dažniausiai naudojasi prostitučių paslaugomis, aukštas vietas užima ir Europos valstybės. Tarp vyrų, perkančių seksą, pirmauja italai ir ispanai. Nemažas procentas yra ir Prancūzijoje, Nydernalduose, D. Britanijoje, Suomijoje, ES nepriklausančioje Šveicarijoje ir kt. šalyse.

Analizuojant atskiras šalis pasirodo, jog kai kur prostitucija turi gilias šaknis. Požiūris į tokių paslaugų pirkimą Italijoje tradiciškai yra tolerantiškas, o net du trečdaliai vyrų viešnamių ar laiko leidimo su prostitutėmis nelaiko blogybe. Kalbant apie Ispanija, šioje šalyje pastebima tendencija, kad prostitučių paslaugomis naudojasi vis jaunesni vyrai. Teigiama, kad seksualinių paslaugų pirkimas Ispanijoje taip pat susijęs ir su neformaliomis visuomenės tradicijomis, taip pat nepakankamu gyventojų sąmoningumu šiuo klausimu.

ES nepriklausančioje Šveicarijoje AIDS federacija suskaičiavo, jog 2010 m. šalyje buvo apie 14 tūkst. prostitučių, o jų paslaugomis naudojosi daugiau nei pusė milijono klientų. Tyrime teigiama, kad šalyje veikia eilė viešnamių ne tik vietos gyventojams, bet ir užsieniečiams. Suomijoje nustatyta, jog prostitučių klientai priklauso plačiam spektrui – yra įvairių socialinių sluoksnių, išsilavinimo, seksualinių paslaugų pirkėjų. Teigiama, kad dauguma jų turi žmonas ar gyvenimo drauges. Vidutinis klientų amžius nesiekia 40 m.

D. Britanijoje pastaruoju metu seksualinių paslaugų pirkėjų daugėjo. Jei 1990 m. vienas iš dvidešimties vyrų naudojosi perkamu seksu, tai po dešimtmečio tokių buvo jau beveik vienas iš dešimties. Analitikai teigia, kad toks augimas gali būti susijęs su skyrybų dažnėjimu ir šalyje augančiu vienišų vyrų skaičiumi. Taip pat pabrėžiamas padidėjęs „komercinio sekso“ patrauklumas.

Ataskaitose pabrėžiami Švedijos pasiekimai. Kaip jau minėta, šioje šalyse perkančių seksualines paslaugas vyrų sugriežtinus įstatymus sumažėjo beveik perpus.

Elitinės prostitutės – elitinės problemos

Greta žemiausio ir vidutinio lygio prostitucijos tinklų Europoje egzistuoja ir elitinių prostitučių paslaugos. Tai matome ir iš gausybės pranešimų apie įvairius skandalus, į kuriuos įsivelia Europos politikai, verslininkai ar sporto garsenybės. Ši sritis nuo kitų skiriasi ne tik paslaugų kainomis, prostituciją teikiančių moterų išsilavinimu, bet ir klientų ratu. Deja, elitinėje sferoje, kaip ir žemiausiose grandyse, netrūksta nepilnamečių prostitučių.

Neabejotinai garsiausias pastarojo meto prostitucijos skandalas Europoje susijęs su buvusiu Italijos premjeru S. Berlusconi. Politikas buvo pripažintas kaltu dėl sekso su nepilnamete prostitute ir naudojimosi tarnybine padėtimi. Be to, trys buvusio Italijos ministro pirmininko bendrininkai buvo pripažinti kaltais dėl to, kad užsakinėjo prostitutes sekso vakarėliams.

Didelį skandalą Europoje sukėlė ir Prancūzijos futbolo pasaulio žaidėjai. Du Prancūzijos futbolo korifėjai – Franckas Ribery ir Karimas Benzema, įkliuvo šios šalies pareigūnams dėl kaltinimų bendravus su nepilnamete prostitute. Pati mergina taip pat pripažino, jog aptarnavo kai kuriuos rinktinės žaidėjus. Tuo pačiu ji pabrėžė, kad vyrams neatskleidė tikrojo savo amžiaus ir prisistatė pilnamete. Vis dėlto, už naudojimąsi nepilnametės prostitutės paslaugomis garsiems sportininkams gali grėsti net įkalinimas.

Į prostitucijos liūną įklimpsta ne tik politikai ar sportininkai, bet ir turtingi verslininkai. Lenkijos žiniasklaida paviešino inform[aciją, kuri sukėlė nemažai nepatogumų vienam šios šalies turtuoliui. Teigiama, kad milijonierius Wojciechas Fibakas siūlė dviem merginoms už atlygį tapti jo kolegų palydovėmis. Skandalas pasiekė netgi Lenkijos parlamentą, nes verslininkas turėjo ryšių ne tik su šalies parlamentarais, bet ir dalyvavo prezidento rinkimų kampanijos veikloje.

Kuriozai

Kalbėdami apie prostitucijos sferą Europoje turime pabrėžti, kad nors dauguma mus pasiekiančių pranešimų atspindi asmenines bei visuomenės tragedijas, pasitaiko ir išties kurioziškų ir paradoksalių naujienų. Štai neseniai Šveicarijoje buvo atidaryta „raudonųjų žibintų“ aikštelė, į kurią klientai galės įvažiuoti automobiliu.

Ciuricho valdžia sugalvojo specialiai tam skirtoje vietoje įrengti medines kabinas, į kurias bus galima įvažiuoti automobiliu. Automobilio vairuotojus, net neišlipusius iš transporto priemonės, čia galėtų aptarnauti prostitutės. Nors tokia idėja gali skambėti absurdiškai, valdžios atstovai teigia, kad taip siekiama prostitutes iš gatvių perkelti į vieną plotą. Tokiu būdu būtų ne tik nuraminti nepatenkinti vietos gyventojai ir verslininkai, po kurių langais vaikštinėja vos prisidengusios moterys, bet ir užtikrinamas didesnis prostitučių saugumas ar net galimybė joms atsikratyti sutenerių priežiūros. Pačios savo kūną pardavinėjančios moterys baiminasi, jog tokia iniciatyva atbaidys klientus.

Ne tik valdininkai ar politikai, bet ir verslininkai kartais pateikia kontraversiškų iniciatyvų. Austrijos verslininkas Peteris Laskarisas rodė entuziazmą statyti didžiausią Europoje viešnamį. „The Daily Telegraph“ teigimu, jis ketino investuoti milijonus į šį verslą. Viešnamyje turėtų tilpti apie 1000 klientų, čia dirbtų apie 150 prostitučių.

Paradoksalių situacijų pasitaiko ir su prostitucija nieko bendro neturintiems asmenims. Štai viena vokietė, ieškojusi darbo įdarbinimo agentūroje, gavo pasiūlymą padirbėti viešnamyje padavėja. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad įdarbinimo agentūros vadovas aiškino, jog laiškas su pasiūlymu merginą pasiekė per klaidą. Vis dėlto, vokietė sukėlė nemažą skandalą, nes ieškodama darbo agentūroje ji nieko neužsiminė apie šią sritį, nors vertimasis prostitucija Vokietijoje – legali veikla.