Kalbėdamas pries EP narius, EK pirmininkas pažymėjo ne tik stipriąsias Europos Sąjungos puses, bet ir sąžiningai pripažino jos turimus trūkumus, pabrėžė, kad Europa nėra tobula, tačiau, anot jo, reikia siekti nuolatinio progreso.
Europos Sąjunga ir euro zona pastaruoju metu išgyveno ne tik ekonominę, bet ir ideologinę krizę, vis labiau abejojama tuo, kad ES – tai vykęs projektas. Europa sulaukia kritikos ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus – pačioje Bendrijoje yra daugybė euroskeptikų, kurių skaičius nuolat auga.
J. M. Barroso ragino nenuleisti rankų, o kaip tik pasiraitoti rankoves ir stengtis toliau įrodinėti, kad ES verta pasitikėjimo. “Viltis yra taip pat ekonominės formulės dalis”, - kalbėjo jis.
EK pirmininkas džiaugėsi ES padaryta pažanga nuo krizės pradžios. Iš pradžių nepaisant didelių pastangų buvo sunku įtikinti ES piliečius, rinkas ar tarptautinius partnerius, kad ES teisingame kelyje, tačiau jau dabar galima pasakyti, kad visos pastangos pasiteisino, o pažeidžiamiausios šalys jau moka mažiau ir pamažu reformuoja savo ekonomiką.
“Europa jau mato ekonominio atsigavimo galimybę, bet nereikėtų pervertinti pažangos. Tačiau nereikėtų ir nuvertinti to, kas buvo padaryta. Mums reikėtų išlikti budriems. Ir jei vieną kartą išlindo saulė, nereiškia, kad jau prasidėjo vasara”.
Taip pat jis akcentavo augimą, kuris turi padėti išspręsti opiausią problemą, t.y. nedarbą, kuris yra netinkamas politine prasme bei neteisingas socialine prasme. Kaip ES tikslą jis įvardijo kliūčių, kurios trukdo gyventi žmonėms, pašalinimą.
Visuomenės apklausos nuomonės parodo, kad žmonės nebepasitiki Europa, du trečdaliai europiečių mano, kad jų niekas neišgirsta. J. M. Barroso kalba buvo panaši į bandymą visus įtikinti, kad ES yra geras projektas, kuris turi daugybę privalumų. Tačiau nuolat buvo jaučiamas apgailestavimas dėl bendro nusivylimo Europa.
Jis kalbėjo apie ryšių rinką, kai bus mažinamos kainos už tarptinklinį ryšį visoje ES, apie prekybą elektroninėje erdvėje, kuri turi būti suburta į bendrą rinką, apjungiančią visas 28 šalis. Taip pat jis minėjo investicijas į inovacijas, konkurencingumo ir užimtumo gerinimą, dėmesį švietimui ir mokslui, pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms, aktyvią kovą su klimato kaita.
Anot EK pirmininko, manantys, kad ES pralaimi kovą prekyboje, klysta, o ES prekybos perviršis nuolat didėja ir tuo būtina remtis, ypač sudarant transatlantinės prekybos sutartį su JAV, taip pat prekybos sutartis su Kanada ir Japonija.
“Europa nėra problemų šaltinis, ji yra sprendimas. Šiandien noriu pasakyti, kad ne laikas nuleisti rankas, o laikas pasiraitoti rankoves. Manau, kad visi supranta, kad gyvename sudėtingais laikais – tai tikras išbandymas”, - tvirtino EK pirmininkas.
J. M. Barroso teigimu, gilių reformų takas yra tas, kuris kelia daug reikalavimų. “Ši krizė yra kitokia, ji nėra ciklinė. Tai struktūrinė krizė ir mes negrįšime prie senų normalių laikų, turime kurti normalų laiką dabar. Tai istorinė transformacija ir turime tai suprasti bei pasidaryti išvadas”, - kalbėjo jis.
EK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Europos Parlamente Briuselyje yra Justus Lipsius pastatas. Justus Lipsius buvo XVI amžiaus mokslininkas, kuris parašė knygą “De Constantia”.
“Europai stabilumas ir pastovumas yra proto būsena. Šiame pastate sudėtingais laikais susitinka vyriausybių vadovai ir jie turi pademonstruoti, kad priima aiškius sprendimus”, - paaiškino EK vadovas.
Kreipdamasis į europarlamentarus, J. M. Barroso sakė, kad natūralu, jog ES vadovybės pastangos gelbėti Europą nuo krizės užtemdė visus kitus dalykus, tačiau būtina suprasti, kad ES tai daugiau nei rinka. Dar yra Europos vertybės, kurios pagrįstos tam tikrais politiniais, ekonominiais ir socialiniais standartais.
Kaiminystės politika taip pat buvo minima tarp prioritetų kaip geriausias būdas užtikrinti saugumą įvairiuose ES regionuose, būtent todėl, pasak jo, negalima atsukti nugaros Ukrainai, kuri pasirinko kelią Europos link.
J. M. Barroso prisiminė ir istoriją. Kitais metais Europa minės šimtmetį nuo Pirmojo Pasaulinio karo pradžios. “Ar kas prisimena, kaip Europa nukentėjo nuo karo? Dabar dėl Europos ankstesni priešai sėdi prie vieno stalo ir dirba kartu. Serbija ir Kosovas susitarė, vadovaujant ES. ES yra taikos projektas”, - pabrėžė jis.
EK vadovo nuomone, kartais atrodo, kad neturėtume pabijoti pasididžiuoti tokiais dalykais, ir yra būtina žvelgti į ateitį per patirtį, kurį įgyta iš praeities.
“Noriu pasakyti visiems, kurie džiaugiasi ES sunkumais ir nori sustabdyti integraciją ir sugrįžti prie izoliacijos: apkasai – nėra tai, ko nori žmonės. Europoje dar niekada nebuvo taikos taip ilgai, kaip dabar. Mūsų pareiga tai išsaugoti”, - pažymėjo jis.
Pranešimo metu neapsieita ir be nepakenčiamos situacijos Sirijoje paminėjimo. “Cheminio ginklo panaudojimas nusipelno didžiausio pasmerkimo. Tarptautinė bendruomenė yra atsakinga, kad šis cheminis ginklas būtų sunaikintas. <...> Ilgalaikė taika – tai siekiamybė, kurios nusipelno Sirijos žmonės”.
J. M. Barroso paragino siekti stiprios ir vieningos ES, o tiems, kuriems nepatinka Europa, pasiūlė padėti gerinti ją, siekti diversifikacijos, nekuriant diskriminacijos. Tačiau nusigręžti nuo Europos nebūtų teisinga.
“Europa nėra tobula. Reikia ieškoti balanso tarp didelių ir mažų dalykų”, - pasakė jis.