Europos Sąjungos (ES) šalys narės gali pasigirti darbo teisės įvairove – kiekviena valstybė savarankiškai apibrėžia darbuotojų teises ir pareigas.
Tačiau yra darbo įstatymų ir teisių, kuriuos sukūrė ES, todėl jie galioja visose valstybėse narėse. Kaip rašo „Eurojob“, svarbiausios darbo teisės sritys, apimančios įstatymus, galiojančius visose ES šalyse narėse apima:
teisę nebūti diskriminuojamam dėl rasės, religijos, lyties, amžiaus, neįgalumo ar seksualinės orientacijos;
- vyrų ir moterų lygias teises į įdarbinimą ir apmokymus, darbo sąlygas ir atlyginimą;
- teisę maksimaliam darbo valandų per savaitę skaičiui;
- teisę į darbo sutartį per du mėnesius nuo darbo pradžios;
- teisę į tų pačių darbo sąlygų išlaikymą, jei darbdavys perimamas kito verslo subjekto;
- teisę į motinystės ir tėvystė atostogas;
- teisę į asmeninių ir privačių duomenų apsaugą.
Tačiau verta pažymėti, kad kiekviena ES valstybė turi autonomiją sprendžiant, kokiu būdu ES įstatymai įgyvendinami jos teritorijoje, todėl skirtingose šalyse pasitaiko skirtingų įstatymų vykdymo variantų.
Vokietija – lygių teisių įstatymo įgyvendinimo pavyzdys. Šioje šalyje laisvai samdomi darbuotojai ir konsultantai negali pelnytis iš antidiskriminacinio įstatymo, o diskriminacija dėl amžiaus tam tikromis aplinkybėmis gali būti teisėta. Dėl tokių šalių skirtumų, svarbu pasikonsultuoti darbo teisės klausimais, jei ketinate dirbti užsienio valstybėje, nepriklausomai nuo to, kurią šalį pasirinksite.
Šalių skirtumai
Be standartinių ES įstatymų, valstybė narė gali nustatyti darbo teisę, skirtą šios šalies dirbantiesiems. Šalių skirtumai gali būti vos pastebimi, bet ne ką mažiau svarbūs. Pavyzdžiui, Ispanijoje yra darbo tipų kategorijos, o kiekviena kategorija turi atskirą įstatymų paketą, vadinamą convenio colectivo. Darbo atlygis skirstomas į 14 metinių mokėjimų: po vieną kas mėnesį ir du papildomus – liepos ir gruodžio mėn. Darbuotojai Ispanijoje turi teisę į laisvadienį vestuvių, vaiko gimimo ar šeimos nario mirties atveju.
Nėra nustatyto visoje ES taikomo minimalaus atlyginimo dydžio, todėl skirtingose ES šalyse narėse jis stipriai svyruoja. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Italijoje ir Švedijoje nėra valstybinio minimalaus atlyginimo įstatymo. Daugelis ES šalių turi nustatytą minimalų atlyginimą, tačiau jo dydis skiriasi: Ispanijoje minimalus valandinis atlyginimas sudaro 4,26 euro (17,71 Lt), o Liuksemburge – 10,41 euro (35,94 Lt).