Reta, tačiau reikšminga anomalija

Šiaurės Amerikos tarpinės lyties žmonių asociacijos duomenimis, pasaulyje 1 proc. naujagimių gimsta su tam tikra lyties organų patologija, o 1-2 žmonėms iš 1000 atliekama lyties organų korekcija. Vokietijoje per metus gimsta nuo 80 iki 120 interseksualių kūdikių. Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, 2011m. neužregistruotas nei vienas vadinamosios “trečiosios lyties” atvejis, nors 2010 m. suskaičiuoti penki tokie kūdikiai.

Interseksualumas laikomas tam tikra anomalija, lyties sutrikimu. Žmogus gali turėti moterišką chromosomų rinkinį, tačiau jo fenotipas – išorė – panašesnė į vyro. Sutrikimu laikomi ir atvirkštiniai atvejai, taip pat kai lytinės liaukos nepakankamai išsivysčiusios ar žmogus turi ir sėklides, ir kiaušides.

Nors anomalijos atveju yra atliekamos korekcinės operacijos, dvilyčiai asmenys susiduria su sunkumais ir tolimesniame gyvenime. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės Rūtos Jolantos Nadišauskienės teigimu, didžiausi tokio asmens patiriami skauduliai - psichologiniai.

Paaiškėja ir paauglystėje

“Lietuvoje gimdymų būna 32-35 tūkstančiai ir iš jų dėl 0,1-0,2 proc. vaikų kyla abejonių dėl lyties. Neįsivaizduoju, kaip galėtume žymėti gimimo liudijimuose trečią lytį. Kam to reikia - mes ir taip pilni baimių, tad tai atrodo dar tolima problema”,- pastebi medikė.

Dvilytiškumas paprastai nepastebimas vos kūdikiui gimus - tam gali prireikti intensyvaus vaiko stebėjimo kūdikystės metais ir genetinio tyrimo.

“Mums tenka susidurti su gražiomis, sportiškomis, išvaizdžiomis merginomis, kurios, pasirodo, turi vyrišką genotipą. Dažniausiai ateina dėl nevaisingumo ar neatsirandančių menstruacijų. Tuomet tiriame ir randame, kad jos vidinės genitalijos yra kitokios, kad genetiškai yra ne mergina, o vaikinas. Atliekamos tolimesnės operacijos, kad ji būtų moteriška, tačiau net neabejoju, kad psichologinių problemų būna daug”,- pasakoja R. J. Nadišauskienė.

Siekiama pokyčių visoje Europos Sąjungoje

Vokiečiams paskelbus apie nuo lapkričio mėnesio įsigaliosiantį naujagimių žymėjimą kaip trečiosios lyties asmenų, imta žvalgytis į Briuselį. Idėjos aktyvistai sako, kad Vokietijos pavyzdys turėtų išjudinti visą Europos Sąjungą. Dar pernai Europos Komisija išleido apžvalgą, kurioje pristatė transeksualių ir interseksualių asmenų padėtį ir diskriminaciją visuomenėje. Nors ataskaitoje labiausiai atsispindėjo transeksualumo problemos, pristatyta ir nuo seno įsivyravusi dvinarė lyčių sistema, apie formalius dvilyčių asmenų žymėjimus nekalbama.

“Valstybės narės turėtų užtikrinti visas teises interseksualiems vaikams. Medikų asociacijos taip pat turėtų informuoti šalis apie naujausias etikos, terapijos ir gydymo diskusijas”,- MyEP informavo Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros atstovas Markas Funk.

Nacionalinės LGBT teisių asociacijos LGL atstovas sako, kad galimybė oficialiuose dokumentuose užregistruoti asmenį kaip trečiosios lyties atstovą turėtų būti pasiekta be didesnių biurokratinių trukdžių.

“Galima diskutuoti, ar tai bus įvardijama kaip „nenustatyta lytis“ ar „trečioji lytis“. Svarbiausia, kad visuomenėje būtų paisoma žmogaus fizinio ir psichinio integralumo. Interseksualaus vaiko lytį dažnai nusprendžia tėvai, bet jie turi tai daryti labai atsakingai, vadovaudamiesi vaiko interesais bei žiūrėdami į ilgesnę jo gyvenimo 
perspektyvą
”, - sako LGBT atstovas Eduardas Platovas.

Iškreipiama lyties samprata

Profesorius kunigas, Bioetikos komiteto kolegijos narys Andrius Narbekovas įžvelgia dar didesnes psichologines problemas, kurias gali sukelti trečiasis pasirinkimas nustatant vaiko lytį. Smarkai pažengus genetiniams tyrimams, vaiko lytis gali būti nustatyta dar ankstyvame amžiuje, suteikiant palankias sąlygas vaiko augimui ir brendimui.

“Tokia nuostata būtų mažų mažiausiai neatsakinga, nes vaikams, kaip įmanoma anksčiau suradus tą sklaidos trūkumą, galima padėti. Nustačius genetinę lytį, chirurgiškai šalinama tai, kas lyčiai nebūdinga, vėliau žiūrima, kad būtų palaikomas hormonų kiekis organizme, vaikas auklėjimas ir toks žmogus vėliau turi mažiau lyties tapatumo sutrikimų”,- teigia A. Narbekovas. Pasirinkimas taip pat iškreiptų prigimtinę lyties sampratą.

“Šios tendencijos tik šitos sklaidos trūkumu bandoma iškelti, kad žmogus yra tik tai, kaip jis jaučiasi. Mano supratimu, lytis yra tai, koks vaikas gimsta. Tai yra chromosomos, kurios ir nulemia lytį”, - sako profesorius.

Fotografijomis atspindima visuomenė

Dvilyčius žmones visuomenei imasi pristatyti ir menininkai. Amerikiečių fotografė Betina Rheims praėjusią žiemą susilaukė dėmesio po fotografijų ekspozicijos Berlyno muziejuje. Nuotraukoms pozavę asmenys turėjo androginiškų, tai yra abiejų lyčių, požymių.

Demonstratyviai menininkės pabrėžiamas dvilytiškumas, atviros nuogo kūno detalės kvietė ne tik žvilgsniu ieškoti vyriškų požymių tame, kas moteriška ir atvirkščiai, bet, kaip sakė pati B. Rheims, parodyti, kad dvilyčiai žmonės egzistuoja. Įvardijanti savo darbus kaip giminės - gender - studijas, fotografė akstiną tuo domėtis pajuto išvydusi dvidešimties metų senumo nuotraukas, kuriose užfiksuoti dvilyčiai. Tai skatino išsiaiškinti, kokia situacija yra šiandien.

Sukūrusi socialiniame tinkle grupę ji pakvietė prisijungti tuos, kurie jaučiasi priklausą abejoms lytims. B. Rheims buvo nustebinta, kai į sukurtą profilį ėmė plaukti interseksualių asmenų nuotraukos iš viso pasaulio. Menininkei ėmus kalbėtis su šiais asmenimis „Skype“, ji pastebėjo ir jų balsų išskirtinumą.

“Išvaizdą galima pakeisti, atlikti operacijas, tačiau balsas yra tai, kas sunkiai pakeičiama, tad pamaniau, kad nepakanka nuotraukų, įrašiau ir balsus”,- pasakoja menininkė pristatydama projektą. Jos teigimu, šis projektas buvo iššūkis ir jai pačiai, iki tol nesutikusiai interseksualų.

“Dažniausia tai glumina žmones - visi norime sudėti vieni kitus į aiškius stalčiukus. Dabar jau turime ir stalčius transeksualams, tačiau šie žmonės neišsitenka niekur - jie ne transeksualai - būdami nei vyrais, nei moterimis jie - viskas vienu metu. Ir mane tai žavėjo”,- sako B. Rheims.