„Gaidžiai gali giedoti, bet kiaušinius deda vištos.“

Margaret Thatcher, 1925.

Portugalija
„Cocorococo”
Šalyje, kur gaidys yra nacionalinis simbolis, reiškiantis išmintį, gaidžio giedojimas užrašomas „cocorococo“. Barselos gaidys – vienas iš dažniausiai sutinkamų Portugalijos simbolių, kilusių iš legendos, pasakojančios istoriją apie nugaišusio gaidžio stebuklingą pasirodymą, kas paliudijo žmogaus, neteisingai apkaltinto bei nuteisto myriop, nekaltumą.

Ispanija
„Quiquiriqui”
Ispanijoje yra 25 skirtingos gaidžių rūšys, o žodis „quiquiriqui“ taip pat vartojamas apibūdinant žmogų, išdidžiai besisukinėjantį aplink. Per Ispanijos pilietinį karą, respublikonai fašistai naudojo juodą gaidį, kuris gieda naktį. Jie dainuodavo dainą „Juodas gaidys“, kurią Čilės dainininkas Victoras Jara įrašė protestuojant prieš karinę diktatūrą Čilėje.

Prancūzija
„Cocorico”
Galų gaidys („coq gaulois”) – neoficialus Prancūzijos nacionalinis simbolis, kilęs iš lotynų kalbos žodžių žaismo tarp „Gallus“, reiškiančio Galijos gyventoją, ir „gallus“, reiškiančio gaidį. Skirtingai nuo Marianos, kuri įkūnija Prancūzijos Respubliką, galų gaidys reprezentuoja Prancūzijos tautą. Štai kodėl žodis „cocorico” kartais vartojamas Prancūzijoje patriotiškam poelgiui apibūdinti.

Islandija
„Gaggalagaggalagó”
Islandijoje gaidžio giedojimas skamba karingiau. „Gaggalagaggalagó” transkripcija žemyno gyventojams galėtų priminti onomatopėją (gamtos garsų pamėgdžiojimas – DELFI), reiškiančią šaltą orą, ar ne taip?

Airija
„Cock-a-doodle-doo”
„Cock a doodle doo“ – taip gaidžio giedojimas užrašomas Airijoje, kas įkvėpė airių dramaturgą Seán‘ą O’Casey 1949 m. sukurti pjesę „Cock-a-Doodle Dandy“. Tai juodojo humoro fantazija, kurioje stebuklingas gaidys pasirodo Nyadnanave parapijoje ir priverčia veikėjus priimti sprendimus dėl savo gyvenimų.

Jungtinė Karalystė
„Cock-a-doodle-doo”
Angliškas „Cock a doodle doo“ kilęs iš populiarios lopšinės, kurios pilna versija – „Mother Goose‘s Melody“ – pirmą kartą publikuota apie 1765 m. Vaikai dainuodavo pirmąsias šios lopšinės eilutes pamėgdžiodami gaidžio giedojimą.

Norvegija
„Kukkeliky”
Norvegijoje, kur gaidžio giedojimas užrašomas „Kukkeliky“, žodis, reiškiantis gaidį („hane“), žargono kalboje gali reikšti ir vyrą, dažniausiai įsimylėjusį.

Švedija
„Kuckeliku”
1938 m. trumpametražio filmo pavadinimas „Kvailos simfonijos“ („Silly Symphonies“), kuris išvertus į anglų kalbą gavo „Sodybos kiemo simfonijų“ („Farmyard Symphony“) pavadinimą, į švedų kalbą buvo išverstas kaip „Kuckeliku“.

Suomija
„Kukkokeikuu”
Suomijoje 1960-aisiais susikūrė muzikos grupė „Kukonpojat“ („Viščiukai“). Nėra aišku, ar grupė ketino parašyti dainą, skirtą gaidžio giedojimui „Kukkokeikuu“.

Danija
„Kykeliky”
Danai turi keletą posakių apie gaidį, pavyzdžiui, „Jeg har en høne at plukke med dig“, reiškiantį, kad „yra apie ką pasišnekėti“. Kitas dažnai vartojamas posakis - “en fjer kan blive til fem høns”, reiškiantis, kad „smulkmena gali išaugti į kažką daug didesnio“. Šis posakis atsirado iš Hanso Christiano Anderseno stebuklinės pasakos „There Is No Doubt About It!”.

Nyderlandai
„Kukeleku“
Olandų dainelės „De haan is dood“ („Vištelė mirė“) priedainis „Kukeleku“. Šią dainelę dainuoja grupė „Spitfires“ ir ji tikrai juokinga.

Belgija
„Coutcouloudjoû“ ir „Kukeleku“
Gaidys – Valonijos regiono simbolis Belgijoje. Šio regiono herbe pavaizduotas raudonas gaidys su pakelta dešine koja ir sučiauptu snapu geltoname fone – tai Liežo miesto spalvos. 1913 m. jas Valonijos vėliavai pasirinko Pierre‘as Paulusas.

Vokietija
„Kikeriki”
Daliai vokiečių gaidys – šventas paukštis. Pavyzdžiui, Miunsteryje stovi auksinė gaidžio skulptūra, kuri buvo sukurta apie 1600 m. Niurnberge. Ši skulptūra šiek tiek didesnė už vyno butelį, ji rodoma svarbiems miesto svečiams. Legendoje pasakojama, kad kartą Miunsterio tarybos narys paaukojo auksinį gaidį, nes jo gaidys pakilo į orą, parodydamas, kad bado, kurio visi laukė, nebus.

Šveicarija
„Kikeriki”, „Cocorico” ir „Chicchirichi”
Šveicarijoje gaidys gieda trimis skirtingomis kalbomis, kuriomis kalba šalies gyventojai. Šveicarų įmonė „Airesis“ 2005 m. nusipirko gerai žinomą prancūzų sporto įrangos įmonę „le Coq Sportif“, kurios logotipas – gaidys.

Italija
„Chicchirichi”
Italai turi daug linksmų patarlių apie gaidžius: „Gallo magro e gallina grassa fan buon matrimonio“ reiškia „Storas gaidys ir stora višta puikiai tinka viena skitam“; „Quando il gallo canta nel pollaio, aspetta l’acqua nel grondaio“ reiškia „Jei gaidys užgiedojo vištidėje, bus lietaus“.

Malta
„Kukuriku”
Prancūzams gaidžio giedojimas maltiečių kalba „kukuriku“ gali priminti „Bratisla Boys“ žymiosios parodijos „stach stach“ garsus.

Austrija
„Kikeriki”
Žymus austrų kompozitorius Josefas Haydnas 1785 m. parašė simfoniją nr. 83 – antrąją iš taip vadinamų Paryžiaus simfonijų. Ši simfonija išpopuliarėjo pavadinimu „Višta“. Šis pavadinimas atsirado dėl pirmosios dalies antrosios temos, klausytojams primenančios kinkuojančius vištos galvos judesius.

Čekija
„Ky-ky-ri-ký”
Senais laikais Česka Tršebova mieste Čekijoje teisėjas pametė miesto antspaudą. Įpykę gyventojai nusprendė jį pakarti. Buvo pastatytos kartuvės, o kunigas nuteisė šį žmogų myriop. Tada užgiedojo gaidys ir pakapstęs mėšlo krūvą, ant kurios tupėjo, rado pamestą spaudą. Nuo tada šio miesto herbe atsirado gaidys.

Slovakija
„Kikirikí”
Slovakų gaidys gieda balsėmis. Juzefo Hudako dainoje „O pozdravoch“ skaičiuojami garsai, kuriuos leidžia kiekvienas Slovakijoje gyvenantis gyvūnas.

Lenkija
„Kukuryky”
Lenkų rašytoja Mary Kownacki 1936 m. išleido 14 apsakymų knygą vaikams, kurioje humoristiškai pateikiamos su asmens higiena, pagarba, paklusnumu ir kasdieniu gyvenimu susijusios problemos. Knyga pavadinta „Kukuryku na reczniku“ („Kakariekū ant rankšluosčio“), o ant visų knygos leidimų viršelio pavaizduotas gaidys.

Vengrija
„Kukuriku”
Gaidys dažnai sutinkamas Vengrijos liaudies meno kūriniuose. Jo giedojimas rašomas „kukuriku“.

Lietuva
„Kakariekū”
Lietuviškas gaidžio giedojimas užrašomas „Kakariekū“.

Latvija
„Kikerigū”
Latvijoje gaidžio giedojimas šiek tiek kitoks, jis užrašomas „kikerigū“.

Estija
“Kikerikii”
Gaidžio giedojimas „Kikerii“ Estijoje įkvėpė 1982 m sukurti televizijos filmą tokiu pavadinimu.

Baltarusija
„Ку-ка-ре-ку“ (“Kou-ka-re-kou”)
Baltarusijos tautosakoje gaidys – herojinis veikėjas, apsaugantis silpnus žmones.

Ukraina
„Kykypiky”
Ukrainoje yra keletas meno kūrinių, kur naudojamas gaidžio simbolis. Pavyzdžiui, vaikiška daina pavadinimu „Gaidys joja arkliu“, grunge/art roko grupė susikūrusi 1989 m. ir pavadinta „Negyvas gaidys“ ar stebuklinė pasaka „Katinas ir gaidys“.

Moldova ir Rumunija
„Cucurigu”
Moldovoje ir Rumunijoje gaidžio giedojimui būdingas didesnis balsių skaičius. Rumunijoje yra radijo stotis pavadinimu „Cucuringu radio“.

Slovėnija
„Kikiriki”
Slovėnų kalboje žodis „Kikiriki“ turi visiškai kitą reikšmę, nei kaimynų kalboje. Serbijoje ir Kroatijoje šis žodis reiškia žemės riešutą. Žodžis etimologiškai kilęs iš italų „chichi“ reiškiančio grūdus ir „ricchi“ reiškiančio turtingumą.

Kroatija
„Kukuriku”
Kroatų „Kukuriku koalicija“ („Kukariekū koalicija“)- politinis aljansas, susiformavęs po 2010 m. rinkimų. Jis susideda iš centro kairiųjų parlamento partijų: Kroatijos socialdemokratų partijos, Kroatijos liaudies partijos – liberaldemokratų, Istrijos demokratų asamblėjos ir Kroatijos pensininkų partijos. Koalicija pavadinimą pasiskolino iš Kastavo restorano pavadinimo, kur politinės jėgos pirmą kartą susirinko 2009 m. liepos mėn. Vėliau pavadinimas išpopuliarėjo ir tapo oficialiuoju koalicijos pavadinimu.

Bosnija ir Hercegovina
„Kukuriky”
Bosnių kalba žodis, reiškiantis kakariekavimą rašomas „Kukuriky“, taip pat vadinasi ir kaimelis Rytų Lenkijoje, įsikūręs šalia Baltarusijos sienos.

Serbija
„Kukuriky”
Serbijoje gaidžio giedojimas užrašomas „Kukuriky“.

Makedonija
„кукурику”
Makedonijoje gaidžio giedojimas užrašymas tik šiek tiek skiriasi nuo serbiško varianto.

Albanija
„Kiki ri ki”
Albanijoje gaidys gieda aukštu balsu.

Bulgarija
„кукурику”
Bulgarijoje gaidžio giedojimas užrašomas „кукурику“.

Graikija
„Κικιρίκου” („kikiríku”)
Graikų mitologijoje Asklepijus buvo medicinos ir gydymo dievas. Gaidžio giedojimas kaip ir gyvatė – vienas iš jo tradicinių atributų. Jis pasirodo Platono apologijos pabaigoje.

Turkija
„U-urru-urru”
Osmanų imperijos klestėjimo laikais, viename iš įstatymų, įvestų Mahomedo II (Konstantinopolio užkariautojo) griežtai nurodoma, kad „draudžiama auginti viščiukus malūne tam, kad nebūtų pakenkta kviečiams. Malūne laikomas tik gaidys, kad būtų aišku, kiek valandų.“