Kai reikia panaudoti jėgą konfliktų malšinimui pasaulyje, klausimas dėl to, ką kviesti iš Europos Sąjungos (ES), nekyla.
Kaip praneša BBC, savaitgalį JAV prezidentas Barackas Obama 40 min. kalbėjo su JK ministru pirmininku Davidu Cameronu, po kurio įvyko dar vienas pokalbis tarp JAV ir Prancūzijos prezidentų. Tik britai ir prancūzai turi priemonių ir noro prisijungti prie šios karinės operacijos
Tačiau šį kartą ir Vokietija sulaukė JAV prezidento skambučio.
Pastaruoju metu JAV ragina ir primygtinai siūlo Vokietijai atlikti didesnį vaidmenį pasaulinės reikšmės turinčiuose įvykiuose.
Anksčiau galimi kariniai veiksmai ES jau buvo sukėlę nesutarimų.
Prancūzija ir Vokietija nepritarė invazijai į Iraką. Kai Prancūzija ir D. Britanija vykdė kampaniją prieš Muammaro Gaddafio pajėgas Libijoje, vokiečiai susilaikė Jungtinėms Tautoms (JT) balsuojant dėl intervencijos, o Prancūzija ir Vokietija nesutarė dėl Malio.
Ir šį kartą nuomonės išsiskyrė: prancūzai skubiai pareikalavo „pasekmių“ Basharo Assado režimui, o Vokietijos ministras pirmininkas pasakė, kad „prieš kalbant apie „pasekmės“, reikėtų visų pirma išsiaiškinti situaciją“.
Tačiau šios trys didžiosios ES valstybės vis dėlto gali pasiekti susitarimą dėl Sirijos.
Irako likimas
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as pažymėjo, kad remtų „tikslingai nukreiptą karinę intervenciją“, kas davė pakankamą užuominą, jog tai gali įvykti jau šią savaitę.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas pasakė, kad cheminė ataka „yra rimtas tarptautinės konvencijos, kategoriškai draudžiančios tokių ginklų panaudojimą, pažeidimas, todėl tai turi būti baudžiama ir negali likti be pasekmių.“
Iš pradžių Berlynas buvo atsargesnis ir reikalavo įrodymų ne tik dėl pačios cheminės atakos, bet ir faktų, liudijančių, kad tai – B. Assado režimo darbas. Tačiau palaipsniui pripažįstama, kad absoliučių įrodymų gali ir nebūti, nors Vašingtonas ir ketina pristatyti režimo vaidmenį praėjusios savaitės įvykiuose įrodančius faktus.
Tokiomis aplinkybėmis ES kaip institucija kovoja dėl balso teisės. ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton pripažino, kad 28 ES šalims narėms sudėtinga priimti „vieningą sprendimą“.
Dalis Europos piktinsis dėl to, kad ir vėl kritiniu užsienio reikalų momentu ES vaidmuo ribotas.
C. Ashton pabrėžė, jog buvo „ypatingai svarbu“ gauti JT Saugumo Tarybos palaikymą. Toks požiūris sulauks teigiamo įvertinimo ES, tačiau iš tiesų bus be galo sudėtinga sutarti JT, nes Rusija prieštarauja bet kokiems išoriniams kariniams veiksmams.
Labiau tikėtina, kad bet kokia intervencija bus pateisinama humanitarinių veiksmų būtinybe ar tarptautinių konvencijų dėl cheminių ginklų nesilaikymu.
Tiesa ta, kad Sirijos ir šioje šalyje vykstančio pilietinio karo laukia Irako likimas.
Nėra pamiršta, kad JT inspektoriams reikėjo daugiau laiko, kad būtų išsiaiškinta, ar Saddamas Huseinas turėjo masinio naikinimo ginklų.
Prezidentas B. Obama linkęs atlikti pasaulinio policininko vaidmenį.
Tačiau Sirijoje jau nužudyta 110 000 žmonių, dvigubai didesnis sužeistųjų skaičius bei 4 – 5 mln. pabėgėlių.
Maža to, pilietinis karas plinta ir į kaimynines šalis.
Vašingtone vyrauja nuomonė, kad amerikiečių neveiklumas padrąsino Sirijos prezidentą B. Assadą veikti.
Tačiau prezidentas B. Obama yra pasakęs, kad cheminių ginklų panaudojimas iš esmės pakeistų situaciją, taigi tikėtina, kad dabar JAV tikrai imsis veiksmų.
Diplomatija vis dar išlieka svarbi, tačiau kuriami planai, kaip nubausti B. Assado režimą ir kaip parodyti, jog cheminių ginklų panaudojimas turi pasekmių.
Šios dienos taps ES išbandymu. Kokį vaidmenį operacijoje atliks Vokietija? Kokios paramos amerikiečiai sulauks iš ES?
Visų šių įvykių akivaizdoje, Sirijos prezidentas priminė Vakarų šalims pastarojo meto istoriją: „Taip, tiesa, kad didžiosios valstybės gali kariauti, tačiau ar jos gali tuos karus laimėti?“
Amerikiečiai ir jų sąjungininkai neketina kariauti, tačiau ar jie sugebės įvykdyti ribotą operaciją, atbaidysiančią ateityje tokius lyderius kaip prezidentas B. Assadas?