Rugsėjo 22 d. vokiečiai rinks naująjį šalies parlamentą. Šiuose rinkimuose dominuoja ne tik šaliai, bet ir visai ES aktualūs klausimai. Aš palaikau sėkmingą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ES politikos tęsimą.
Vokiečiai už daugelį dalykų turėtų būti dėkingi ES – tai taikos, laisvės ir klestėjimo garantas. Mano kartos vokiečiams, o taip pat ir jaunesnei kartai, nepatyrusiai karo ir diktatūros, šis faktas ypatingai svarbus. Be taikos užtikrinimo, vieninga ES rinka ir euras prisidėjo prie Europos kaip didžiausios pasaulio ekonominės erdvės statuso. Daugybė žmonių visame pasaulyje pavydi europiečiams aukštų gyvenimo standartų, kuriais turime galimybę mėgautis.
Šių pasiekimų išsaugojimas ir stiprinimas turėtų tapti visų ES gyventojų siekiu. Ekonominė galia ir toliau traukiasi į Aziją, nes šio žemyno gyventojų skaičius sparčiai auga. Europa, priešingai nei Azija, traukaisi ir sensta. Todėl ES palaikymas tampa esminiu faktoriumi siekiant sėkmės konkurencingoje pasaulinėje rinkoje bei stabilumo, augimo ir saugumo užtikrinimo.
Kaip buvęs EP pirmininkas (2007 – 2009 m.), EPP-ED grupės pirmininkas, kuriai 1999 - 2007 m. priklausė britų konservatoriai, ir ilgametis EP narys, esu įsitikinęs, kad europinės integracijos didinimas – užtikrintas žingsnis į priekį. ES ir euras nėra tobuli, tačiau mes turime galimybę, o gal net ir pareigą dėl ateinančių kartų pagerinti juos. Taigi mūsų dabartiniai veiksmai įveikti krizę bei ES stiprinimo priemonės ypatingai svarbūs.
Mums taip pat reikia stipresnės bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos, kad ES turėtų daugiau galių ir valdžios tarptautiniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Vokietijos krikščionių demokratų partija (CDU), kuriai aš priklausau, reiškia stiprią paramą laisvosios prekybos susitarimui tarp ES ir JAV. Ši sutartis suteiktų naujų galimybių bei sukurtų atskirus politinius ir ekonominius santykius tarp ES ir JAV. Jungtinė Karalystė (JK) taptų esmine šių santykių grandimi.
Pagaliau, aš esu įsitikinęs, kad ES privalo tapti demokratiškesnė. Vienu tokių žingsnių, padidinančių demokratiškumą, galėtų tapti tiesioginiai Europos Komisijos (EK) pirmininko rinkimai. Pirmininkas ar pirmininkė turėtų nešti atsakomybę už savo darbą ne prieš 28 ES valstybių narių vadovus, o prieš 500 milijonų ES šalių piliečių.
Tai, su kokiu atsidavimu Vokietija sieks šių tikslų ateityje, priklauso nuo rugsėjo 22-ąją įvyksiančių rinkimų rezultatų. A. Merkel vadovaujama vyriausybė per pastaruosius ketverius metus padarė viską, ką galėjo, kad Europa iš finansinės ir ekonominės krizės išliptų stipresnė. Buvo parodytas solidarumas su kitomis ES kaimynėmis, tinkamu lygmeniu išlaikyti valstybiniai biudžetai bei stipri vieninga valiuta. Skubiai reikalingų struktūrinių reformų įgyvendinimas – svarbus žingsnis, kurį būtina žengti tam, kad būtų įveikta įsiskolinimų krizė bei pasiektas greitesnis ir tvaresnis ES šalių narių ekonominis augimas.
Mūsų tikslas – sukurti europietišką Vokietiją, o ne vokišką Europą, todėl mes kaip didžiausia ES ekonomika prisiimame atsakomybę bei bendradarbiaudami su savo partneriais skatinsime integracijos procesą.
ES būtina tam, kad galėtume gyventi taikiai ir laisvai. Kaip yra pasakęs buvęs Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris, „buvo metas, kai keletas žmonių svajojo apie europietišką sąjungą, paskui tai tapo daugelio viltimi, o dabar tai būtina visiems.“ Ši mintis vis dar aktuali ir šiandien.