Pavadintų Baltijos šalimis, Rytų Europa ar Šiaurės valstybėmis? Apie Lietuvos įvaizdį geopolitinėje erdvėje domėjosi MyEP.
Rytų europiečių etiketė – praeities ženklas
Vilniaus universiteto doktorantas Viktoras Denisenko, besidomintis politiniais procesais bei jų pokyčiais, pastebi, kad vyrauja trys Rytų Europos Europos apibrėžimai, ypač išryškėjantys vakarietiškų ir postkomunistinių šalių atžvilgiu. Nors plačiausia prasme tai Varšuvos bloko teritorija, susiformavusi Europai esant padalintai į Rytų ir Vakarų ideologines puses, nevengiama Rytų Europa pavadinti buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos. Be to, Rytų blokui gali būti priskiriama ir teritorija į Rytus nuo Europos Sąjungos – posovietinė erdvė be Baltijos šalių.
„Lietuva, Latvija ir Estija labai aiškiai geopolitiškai pasirinko vakarietišką raidą ir realizavo narystės ES ir NATO idėją. Mes patys nenorėtume priskirti savęs Rytų Europai, nes tai turi tam tikras neigiamas konotacijas, tačiau daugumai Vakarų europiečių mes psichologiškai ir geopolitiškai esame Rytų Europos gyventojai“, - pastebi V. Denisenko.
Bandymus priskirti Lietuvą Rytų Europai diletantiškais ir geopolitiškai motyvuotais vadina Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas, docentas Vidmantas Daugirdas.
„Mus savintis vis dar bando didelė, realybėje nesusigaudanti ir nepajėgi kaimynė, o diletantiškumą kartais pademonstruoja apie mus menkai nutuokiančios Vakarų Europos šalys. Jokių lemiančių prielaidų priskirti mus Rytų Europai nematau – nei geopolitinių, nei politinių, nei istorinių, nei religinių, nei ekonominių. Mus sieja tik tolima Carinės Rusijos priespauda ir neilgas Sovietinės okupacijos periodas. Bet juk tai prievartos palikimas“,- sako V. Daugirdas.
Trūksta šiaurietiško mentaliteto
Mykolo Riomerio politikos mokslų profesorius Egidijus Motieka akcentuoja jau nusistovėjusią vakariečių diplomatinę praktiką, kuri Lietuvą priskiria Vidurio Europai.
„Mokslinėje literatūroje, po Šaltojo karo dažniausiai buvome priskiriami Vidurio - Rytų Europos regionams - kalbu apie tarptautinės politikos akademinę kryptį. Dabar atsirado tendencijų identifikacijai su Šiaurės šalimis“- pastebi E. Motieka.
Štai Lietuvos priklausymas Vidurio Europai sietinas jau su 16 amžiumi, Liublino unijos sudarymo laikais. Nors nuo praėjusio dešimtmečio pradžios ėmė vystytys tokie šalių formatai kaip Nordic Baltic 8, Nordic Baltic 6, apimantys Baltijos šalis bei Skandinaviją, profesorius teigia, kad lietuviškam ir latviškam mentalitetui trūksta tapatumo su šiuo regionu. Jo nuomone, Šiaurės šalys kol kas su šypsena žiūri į šios darinius žvelgia su šypsena.
V. Denisenko pastebi, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje suteikė šaliai tam tikrą „kokybės sertifikatą“ - parodė, kad Lietuva yra saugi, patikima šalis.
„Globalios ekonominės krizės įkarštyje buvo nemažai kalbama, kad ekonominis krachas gresia ES naujokėms - Baltijos šalims, Bulgarijai, Rumunijai. Tačiau matome, kad su krize nesusitvarkė Pietų Europa (Ispanija, Italija, Portugalija, Graikija), o mes, nors ir sunkiai, bet atsilaikėme“,- sako V. Denisenko.
Emigrantai didelės įtakos įvaizdžiui nedaro
Kalbėdamas apie emigrantų keičiamą valstybės įvaizdį, E. Motieka pabrėžia, kad nors emigrantai keičiasi ir dabartiniai Lietuvą pristato svariau, labiausiai šis įvaizdis priklauso nuo pačios valstybės institucijų darbo.
„Valstybės įvaizdžio kūrimas yra sudėtingas dalykas. Reikėtų valstybės institucijoms dar padirbėti. Pavyzdžiui, žiūrėdami Euroviziją matome, kaip mus atstovaujantis dainininkas, pristatomas prie kokio namelio Tauragės rajono kaime. Mūsų, lietuvių organizatoriams, matyt, kaimietiškos šaknys atrodo įdomios. Štai estai labiausiai akcentuoja moderniąją šalies pusę“,- pastebi profesorius. Jo teigimu, valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti kultūros ir meno sferos emigrantų veiklai.
Nors Lietuva, Latvija ir Estija pripažįstamos tebeturinčios baltiškąjį išskirtinumą ir tapatybę, pačios šalys – labai skirtingos.
V. Daugirdas teigia, kad pristatyti jas kaip vieningą regioną – sunkiai išpildoma užduotis. Mokslininkas pasidalija geopolitiniu anekdotu, apibūdinančiu skirtumus. Sėdįs lietuvis, latvis ir estas valtyje vidury Baltijos jūros. Lietuvis ir estas su irklais, o latvis viduryje sėdįs be irklų. Estas ir sako: „Reikia irkluoti į šiaurę, į Suomiją“,– ir irkluoja. „Ne“,- sako lietuvis, –„Reikia irkluoti į pietus, į Lenkiją“, – ir taip pat stipriai irkluoja. Valtis stovi vietoje, o latvis atsidūsta: „Jums gerai, jūs irkluojat...“