„Ji paprastesnė nei kiti politikai, o daugiau nieko ir nereikia, kad atiduočiau savo balsą jai“, - tvirtina R. Baumbachю
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, turbūt populiariausia kanclerė po Antrojo pasaulinio karo A. Merkel tikisi trečią kartą laimėti rinkimus ir, atrodo, ji tam neketina dėti daug pastangų.
Kritikų ir net kai kurių A. Merkel palaikytojų nuomone, šių rinkimų rezultatai didžiąja dalimi priklausys nuo kanclerės gebėjimo išnaudoti savo kuklios lyderės ir patikimos rankos, apsaugančios Vokietiją nuo pasaulį apėmusių finansinių sunkumų ir euro krizės, įvaizdį.
Palaikančiųjų A. Merkel yra apie 60 proc., tuo tarpu Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) reitingai ženkliai atsilieka.
Pagrindinis A. Merkel varžovas dėl Vokietijos kanclerio kėdės – socialdemokratas ir buvęs finansų ministras Peeras Steinbrückas tvirtina, kad yra didžiulių skirtumų tarp jo ir A. Merkel rinkimų programų. Tarp savo prioritetų P. Steinbrückas paminėjo minimalaus atlyginimo nustatymą, mokesčių didinimą turtingiesiems ir griežtų taupymo priemonių mažinimą Pietų Europai.
Tačiau tokia P. Steinbrücko politika skiriasi nuo A. Merkel politikos labiau mastu nei kryptimi: A. Merkel jungia Graikijai keliamus biudžeto karpymo reikalavimus su diskusijomis dėl šios šalies ekonomikos skatinimo, taip pat ji pritaria minimalaus atlyginimo įvedimui, tačiau jis turėtų būti nustatomas kiekvienai atskirai pramonės šakai, o ne visai šaliai.
Socialdemokratus palaikantys Vareno miestelio gyventojai teigia turintys abejonių, nes P. Steinbrückas jiems nėra patrauklus; ypač didelį nepasitenkinimą kelia jo deklaruoti 1,3 mln. eurų (beveik 4,5 mln. litų), kurie, kai jis pats teigia, buvo uždirbti iš viešų kalbų sakymo po to, kai jis paliko finansų ministro postą 2009 m.
Tuo tarpu didelė dalis vokiečių mėgsta A. Merkel dėl jos kuklumo, kuris dažnai pabrėžiamas žiniasklaidoje, bei jos paprasto elgesio, kurį žurnalistai dažnai vadina „motinišku“: kanclerę galima pastebėti prekybos centre ar krautuvėlėse šalia jos namų Berlyno centre, kalbama, kad ji vairuoja „Volkswagen Golf“ automobilį.
Kompensuodami A. Merkel kuklumą, rėmėjai Varene ją pristatė kaip „sėkmingiausią valstybės vadovę Europoje“, o 1890-ųjų Rytų Vokietijos rokerė Petra Zieger užtraukė „Supermoterų nebūna“ („Superwomen don’t exist“), o bedainuodama P. Zieger šūktelėjo „jos egzistuoja!“.