Rugsėjo 22 d. vokiečiai spręs rinkimuose, ar valdžia liks šiuo metu valdančios konservatorių koalicijos rankose su dabartinės kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) priešakyje, ar bus išreikštas pasitikėjimas Socialdemokratų partijai (SPD), ar naujajai koalicijai. Ruošiantis rinkimams vengiama ES klausimų.
Kaip rašo www.euractiv.com, turinčios beveik 82 milijonus gyventojų Vokietijos įtaka ES per pastaruosius metus augo, kadangi ji atlaikė ekonominę audrą turbūt geriau nei kuri kita šalis narė. Atsigavusi po 2008 m. nuosmukio, Vokietija vos ne vos išvengė pakartotino kritimo 2013 m. pradžioje. Dabar Vokietijos ekonomika, atrodo, kyla, o jos ekonominiai rodikliai – solidūs.
Kanclerė A. Merkel, šiuo metu užimanti labiausiai trokštamą politinį postą Vokietijoje, tapo nominalia vadove bei sprendimų priėmėja ES kovoje su didžiausia euro zonos skolų krize. Protestuotojai pietinėse valstybėse narėse, labiausiai nukentėjusiose nuo sąstingio, kėlė plakatus, smerkiančius „A. Merkel griežtumo“ padarinius – didžiulės skolos mažinimą apkarpant viešąsias išlaidas.
Tačiau, kaip teigia analitikai, tėvynėje A. Merkel sulaukė neįprastai didelio palaikymo dėl indėlio į euro zonos krizės suvaldymą.
Dauguma partijų vengia probleminių klausimų, susijusių su ES, savo rinkiminėse kampanijose galbūt tam, kad išvengtų politiškai nepopuliarių sprendimų valstybėje, apmokėjusioje didžiąją finansinės paramos dalį, skirtą kitoms ES šalims.
Tarp politinių sąjungininkų iškilo ginčų dėl bankinės sistemos apjungimo bei didesnės integracijos, nes šie klausimai kelia per daug nesutarimų jų rinkiminėse kampanijose.