Šiuo metu valstybės narės turi išimtinę kompetenciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už ES finansiniams interesams kenkiančius sukčiavimo nusikaltimus. Deja, iki šiol nėra nė vienos ES institucijos, turinčios pakankamai kompetencijos šioje srityje.
„Dėl žalos, padarytos šiais nusikaltimais, ES kasmet praranda šimtus milijonų eurų. Šie nusikaltimai dėl ribotų nacionalinių teisėsaugos institucijų išteklių ne visada yra tiriami. Sukčiai už ES biudžetui padarytus nusikaltimus kartais lieka nenubausti, ypač jei toks nusikaltimas padarytas keliose valstybėse. Todėl būtina užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų apsaugoti kuo efektyviau“, – teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Veikiančios ES institucijos – OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba), Eurojustas (ES teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucija) ir Europolas (ES kriminalinės žvalgybos agentūra) – neturi kompetencijos atlikti sukčiavimo nusikaltimų tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo. OLAF tik gali kreiptis į kompetentingas nacionalines institucijas su savo atliktais administracinių tyrimų rezultatais, tačiau nacionalinės institucijos pačios sprendžia, ar iškelti baudžiamąją bylą remiantis šiomis išvadomis.
Be to, iki šiol tokius nusikaltimus tirti sudėtinga, kadangi skirtingose ES narėse „sukčiavimo ES“ sąvokos apibrėžimas vis dar skiriasi.
Pasiūlymą įsteigti Europos prokuratūrą Europos Komisija (EK) pateikė liepos 17 d. Naujai steigiamos Europos prokuratūros kompetencijai priklausytų nusikaltimų ES biudžetui tyrimas, jų vykdytojų ir bendrininkų baudžiamasis persekiojimas bei kaltinimo palaikymas nacionaliniuose teismuose.
Europos prokuratūra turėtų teisę prašyti arba, reikalui esant, įsakyti imtis tyrimo veiksmų, aiškiai apibrėžtų būsimame reglamente: dėl liudytojų ir įtariamųjų apklausų, ekspertų skyrimo, kai reikia specialių žinių ir dėl priverstinio pobūdžio priemonių taikymo (turto arešto, patalpų ir kompiuterinių sistemų apieškojimo, telefoninių pokalbių pasiklausymo, finansinių sandorių įšaldymo).
Būsimame Europos prokuratūros reglamente numatyta, kad visos tyrimo priemonės turi būti sankcionuotos teismo arba kitos kompetentingos nacionalinės teisminės institucijos, kaip numatyta nacionalinės teisės aktuose arba jei to reikalauja Europos prokuratūros reglamentas.
Siekiant užtikrinti Europos prokuratūros atliktų tyrimų efektyvumą, teisėtai surinkti įrodymai vienoje valstybėje narėje turėtų būti priimtini visų valstybių narių teismuose.
EK pasiūlyme numatyta, kad Europos prokuratūra turės decentralizuotą struktūrą, susidedančią iš Europos prokuroro, 4 Europos prokuroro pavaduotojų ir Europos deleguotų prokurorų kiekvienoje valstybėje narėje, ir bus integruota į nacionalines teismų sistemas.
„Europos deleguotieji prokurorai galėtų atlikti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atitinkamose valstybėse narėse, pasitelkdami nacionalinius ekspertus ir taikydami nacionalinę teisę. Jie galėtų tęsti savo, kaip nacionalinių prokurorų funkcijas, tačiau jie bus visiškai nepriklausomi nuo nacionalinių baudžiamojo persekiojimo institucijų, kai veiks pagal Europos prokuratūros įgaliojimus“, – sako teisingumo ministras.
Europos prokurorą iš EK pateikto kandidatų sąrašo skirtų ES Taryba, gavusi Europos Parlamento sutikimą. 4 Europos prokuroro pavaduotojai taip pat būtų skiriami ES Tarybos, gavusios Europos Parlamento sutikimą. Europos deleguotus prokurorus skirtų Europos prokuroras iš mažiausiai trijų nacionalinių kandidatų sąrašo, pateikto kiekvienos valstybės narės.
Pasiūlymas dėl Europos prokuratūros steigimo yra vienas iš prioritetinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai klausimų baudžiamosios teisės srityje. Anot teisingumo ministro, nauji ir veiksmingi būdai kovoje su ES finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais yra neabejotinai reikalingi, tačiau jie valstybių narių turi būti gerai apsvarstyti ir tam turi būti skirta pakankamai laiko.
„Lietuva, kaip ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė, siekia, kad derybos dėl šio ypač aktualaus klausimo būtų vykdomos visapusiškai analizuojant pasiūlymą ir siekiant kuo platesnio šalių narių palaikymo“, – pažymi J. Bernatonis.
Pasiūlymas dėl Europos prokuratūros steigimo yra glaudžiai susijęs su būsima ES finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis direktyva. Pagal šią direktyvą valstybės narės būtų įpareigotos už ES finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų (sukčiavimo ir į sukčiavimą panašių veikų) bei už bendrininkavimą ar pasikėsinimą daryti šiuos nusikaltimus bausti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis.
Šioje direktyvoje taip pat numatoma, kad maksimali bausmė už šiuos nusikaltimus turėtų būti laisvės atėmimas, o už sunkias nusikalstamas veikas numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė – ne trumpesnė nei 4 metai. Taip pat valstybėms narėms būtų leidžiama taikyti ne baudžiamąją atsakomybę, kai gauta nauda dėl šių nusikaltimų padarymo neviršija 10 tūkst. eurų (apie 34,5 tūkst. litų).