Mes po truputį tampam abejingi tiems dalykams ir procesams, kurie kasdien kartojasi ir žymiai nekeičia mūsų gyvenimo. Kaip ir atbunka ausis naujienoms apie ekonomikos augimą, kritimą, „naujas baimes“, „būtinybę susiimti“ ir kitas diplomatiniams terminams neatsparias klišes, kurios kasdienybei neturi didelės įtakos.
„Pastaraisiais metais, Kinijai augant, Volstrytui krentant, Vašingtonui esant aklavietėje, o euro zonai atliekant savižudybę, senos liberalios tiesos buvo pervertintos: valstybės valdomas kapitalizmas ir autoritarinė modernizacija grįžta į madą“, The Economist cituoja lrytas.lt.
Nors prieš kelias savaites buvo gausu žinių, kad euro zonos laukia dar viena recesija, pasitikėjimas smunka ir mūsų laukia ilgi metai rūke, šiandien apstu naujienų, kad pragiedruliai - neišvengiami, numatomas smarkus pagerėjimas, daugiau saulės ir optimizmo.
Tuo tarpu naujienų portalai praneša, kad euro zonoje pasitikėjimas liepą išaugo labiausiai per paskutinius penkiolika mėnesių. Vien per mėnesį pokytis siekė 1,2 punkto.(Jeigu rezultatai perkopia 50 punktų, tai reiškia, kad optimistų daugiau nei pesimistų. O per 90 punktų turėtų reikšti puikų atsigavimą, bet dar pažiūrėsim, kaip bus). Bet kuriuo atveju, tai reiškia, kad verslas nori daugiau investuoti, o vartotojai – daugiau išleisti.
Nors prieš kelias savaites Tarptautinio Valiutos fondo vadovė Christine Lagarde sakė, kad laikai vis dar labai sunkūs, ateitis miglota ir mums reikia nepasiduoti. O Europos centrinis bankas praėjusią savaitę pranešė, kad palūkanų norma lieka istorinėse žemumose – 0,5 proc. punkto, kas reiškia, kad atsigavimas ne per arti.
Arba tiesiog gali būti, kad vartotojų pasitikėjimas ir noras išlaidauti (arba-neatidėti gyvenimo ateičiai, jeigu norite) lemtas ne geresnės finansų būklės, o tiesiog pripratimo prie to ekonominių naujienų keliamo triukšmo. Gal Europa tiesiog įprato gyventi pokrizinėmis sąlygomis. Gyvenimas eina, kol pasaulio išmintingieji ieško sprendimų. Juk dideli pokyčiai neprasidėjo be rimtų pasikeitimų žmogaus mintyse. O ir ekonomikos atsigavimas ne kostiumuotų dėdžių, o ir eilinių vartotojų piniginėse.