80 proc. švedų ir 77 proc. vokiečių išreiškė pasitikėjimą savo šalies ekonomiką, tačiau tą patį išreiškė tik 1 proc. ispanų ir 2 proc. graikų bei kipriečių, praneša euobserver.com.
Nustatyta, kad respondentai iš krizės paveiktų šalių taip pat jaučiasi atskirti nuo sprendimų priėmimo proceso ES. Net du trečdaliai atsakė neigiamai į teiginį „Mano balsas svarbus ES“, Graikijoje ir Kipre tokių buvo net 89 proc.
Be to, 69 proc. graikų ir kipriečių bei 67 proc. portugalų teigė, kad ES ateitį vertina pesimistiškai. Tiesa, nors ekonomikos krizė kamuoja ir Airiją, net 58 proc. ES ateitį vertina optimistiškai.
Apklausa atskleidė ir tai, kad ES institucijomis bloko šalių gyventojai pasitiki kur kas labiau nei valstybinėmis. 6 proc. daugiau respondentų ES institucijų veiklą vertino teigiamai. Tiesa, bendras ES funkcionavimas teigiamai įvertintas tik 29–30 proc. apklaustųjų.
„Apklausa parodė žymų pasitikėjimo ekonomika kritimą tose pietinėse Europos šalyse, kuriose nesiliauja krizė. Šių šalių gyventojai vis skeptiškiau vertina visą ES“, – teigė politikos analitikas Vincenzo Scarpetta. Jis pridūrė, kad tik 6 iš 10 Europos gyventojų save suvokia kaip „europiečius“.
Ekspertai išskyrė Prancūzijos atvejį – 92 proc. prancūzų šalies ekonomiką vertina neigiamai.
„Eurobarometro“ apklausoje dalyvavo daugiau nei 32 tūkst. respondentų iš 27 bloko šali narių.