Europos Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy dar vasario mėnesį vykusiame ES-Ukrainos aukšto lygio susitikime įvardijo sritis, kuriose Ukraina privalo smarkiai pasitempti norėdama savo prezidentui Viktorui Janukovičiui suteikti galimybę Vilniuje pasirašyti ant šviežio sutarties teksto.
Pirmiausia - būtina spręsti vadinamąją "pasirenkamo teisingumo" (angl. selective justice) problemą. Čia neabejotinai turima omenyje Julijos Tymošenko byla. Ši žymi Ukrainos politikė ir oligarchė į kalėjimą buvo pasodinta po to, kai į valdžią šalyje atėjo jos didysis priešas Viktoras Janukovičius.
Antroji sritis, kur Ukrainai reikėtų rimtai padirbėti - demokratinių procesų užtikrinimas. Akivaizdu, kad čia konkrečiai kalbama apie spalį vykusius rinkimus, kuriuose įvykusius pažeidimus Eurobloge jau esu aprašęs anksčiau. Trečias dalykas, nepatinkantis ES prezidentui - Ukrainos teismų sistema. Aišku, kur čia gali patikti, kai teismai Ukrainoje veikia kaip vykdomosios valdžios šaka. Nors ne, gal greičiau kaip prezidento kabineto padalinys...
Išgelbėti Tymošenko: Misija neįmanoma?
Po geros situacijos analizės pasidaro aišku, kad ištraukus Tymošenko iš kalėjimo apie 80 procentų kelio link Vilniaus sutarties (skamba gražiai, ar ne?) būtų nueita. Tai yra būtina, nors gal ir nepakankama sąlyga priversti ES sukirsti rankomis su Ukraina. Tiesiai šviesiai - jei ateinančių metų spalio-lapkričio mėnesiais Tymošenko vis dar sėdės kalėjime, yra labai didelė tikimybė, kad susitikimas Vilniuje praras savo pagrindinį akcentą - išsvajotąją sutartį.
Jau kurį laiką grupė ES derybininkų, tarp kurių svarbų vaidmenį vaidina ir iškilus Belgijos Lietuvių veikėjas bei EP prezidento Martino Schulzo patarėjas Arnoldas Pranckevičius, sunkiai dirba bandydami ištraukti vieną iš nedaugelio tikrai išvaizdžių Europos politikių iš kalėjimo. Gerokai paskatinti šių metų pirmoje pusėje pasiektų rezultatų, kai pavyko iš įkalinimo įstaigos išgelbėti kelis kitus svarbius Ukrainos opozicijos narius, jie su labai konkrečiomis strategijomis aiškina Viktorui Janukovičiui, kodėl jam būtų naudinga suteikti malonę savo mirtinai priešei Julijai Tymošenko. Čia paliečiau dar vieną problemą. Vienintelis likęs teisėtas būdas buvusiai Ukrainos Premjerei išeiti į laisvę - prezidento malonė.
Tai labai apsunkina reikalus. Savaime suprantama, kad ją kaltinęs Janukovičius nenorės prisipažinti klydęs. Kaip žinome, Ukrainos kultūroje tokie tvirti, augaloti ir protingi vyrai, savaime suprantama, klysti negali. Arba bent jau Janukovičius tikrai taip mano. Derybininkų tikslas - sukurti ir į Janukovočiaus lūpas įdėti istoriją, kodėl jis norėtų paleisti Tymošenko. Laukia tikrai sunkus darbelis.
Tymošenko: padeda ar trukdo?
Pati Tymošenko taip pat yra ne tik sprendimas, bet ir problema. Ji yra ambicinga, stipriai susireikšminusi asmenybė, galbūt netgi tikinti, kad Ukrainos likimas yra jos vienos rankose. Jos planas išėjus iš kalėjimo galėtų būti maždaug toks: surinkti milijoną ar panašiai žmonių Kijeve į aikštę, įvykdyti perversmą, tapti prezidente ir... pasodinti į kalėjimą Janukovičių. Tas ES kaip ir netenkintų, nes čia būtų kaip ir tas pats iš kitos pusės. Tada turbūt galėtų siųsti delegaciją Janukovičiui gelbėti. ES Ukrainos specialistams būtų ką veikti.
Proto Tymošenko gali įkrėsti labai praktiški dalykai - kiti jai pareikšti kaltinimai, už kuriuos Ukrainos politikei gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Taigi, šie likę mėnesiai iki Vilniaus susitikimo gali būti vienintelis laikas, kai jai apskritai yra bent jau teorinės galimybės išeiti į laisvę, nekalbant jau apie grįžimą į politiką. Kalėjime politinės karjeros nepadarysi. Tą suprasdama Tymošenko tikrai pradės kuo toliau, tuo su didesniu įkarščiu bendradarbiauti su ją gelbėjančia ES komanda.
Neseniai Tymošenko atsinaujino nugaros skausmai. Paradoksalu, bet šis įvykis derybų komandos greičiausiai buvo sutiktas netgi su tam tikru džiaugsmu - galima atkurti pasakojimus, kaip buvusiai Ukrainos Premjerei yra blogai kalėjime bei kaip tai kenkia jos sveikatai. Iš karto po šių žinių ES medikai padarė išvadą: politikei būtina sudėtinga operacija, kuri negali būti atlikta kalėjime bei gal netgi Ukrainoje. Nieko nelaukus pasisiūlė padėti Berlynas. Ukrainos teisėsauga gal ir sutiks ją išsiųsti į Vokietiją, tačiau planuojamai Vilniaus sutarčiai tada gali iškilti kitas nejuokingas klausimas - o kas, jeigu Vokietija sugalvotų jos negrąžinti? Greičiausiai kitą dieną Janukovičius paskelbtų apie savo sprendimą niekada nebebendradarbiauti su ES, nekalbant jau apie narystės perspektyvas.
Lietuvos politikai keičia pasakojimą
Matydami, kad neklaužada Janukovičius gali sugadinti jų tarptautinės šlovės akimirką, iškiliausi (bent jau ES pirmininkavimo rėmuose) Lietuvos lyderiai - ministras Linas Linkevičius bei prezidentė Dalia Grybauskaitė - bando pakeisti iš ES lūpų sklindantį pasakojimą.
Yra dvi pasakos apie Ukrainą. Pirmąją pavadinčiau "pirmiausia - teisinė valstybė ir žmogaus teisės". O antrajai tiktų pavadinimas "Ukraina - neatskiriama Europos civilizacijos dalis". Pastebėkite, kad iki šiol apie Ukrainą ES vadovai kalbėdavo maždaug taip. ES gerbia žmogaus teises bei skaidrius ir teisingus demokratinius bei teisminius procesus. Jei Ukraina negerbs to, ką gerbia ES, mes su jais nebendradarbiausime.
Matydami, kad Ukraina stipriai šlubuoja su demokratiniais procesais, Lietuvos politiniai lyderiai sugalvojo planą B. Arba greičiau pasaką B. Ji skamba maždaug taip. Pripažinkime, kad prieš mus šiuo metu rutuliojasi du galimi ateities scenarijai: "Ukraina kaip Europos civilizacijos dalis" ir "Ukraina kaip Rusijos marionetė - pavojingas ir nedraugiškas ES kaimynas". Negalime leisti, kad išsipildytų pastarasis scenarijus, turime parodyti Ukrainai, kad ES - jų ateitis. Tą daryti būtina net ir primirštant (ar neakcentuojant) teisinės valstybės principus ir žmogaus teises. Nors ir nedrąsiai, tai yra Linkevičiaus ir Grybauskaitės sekama pasaka.
Dabar lieka pažiūrėti, kuria pasaka patikės ES vadovai bei kokią pasaką paseks Janukovičius. O tuo tarpu, kol mes lauksim ir tikėsimės, ES suformuota komanda sunkiai dirbs, kad pasakos pabaiga būtų laiminga pirmiausia mums ir mūsų pirmininkavimui.
Parengė Mantas Pupinis