Liepos 18-oji -paskutinioji EuroLat (Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos) renginių Lietuvoje diena. Keturias dienas čia vyko EuroLat komitetų posėdžiai, jų narių susitikimai su aukščiausiais Lietuvos vadovais – prezidente Dalia Grybaiskaite, Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir kitų sričių viceministrais.
Lotynų Amerikos šalims atstovaujantis EuroLat pirmininkas L. V. Búcaro tikino, kad jam labai patiko Lietuvoje, kurioje yra jaučiama stipri demokratija.
Pagrindinės šiomis dienomis svarstytos probleminės temos – tai regioninio saugumo užtikrinimas bei narkotikų platinimas, kuris yra tarsi Lotynų Amerikos rykštė. Taip pat nemažai dėmesio skirta Bolivijos prezidento Evo Moraleso atvejui, kai kelios ES narės neleido jo lėktuvui kirsti jų oro erdvės, įtardamos, kad lėktuve gali būti duomenis apie slaptą JAV šnipinėjimo programą Prism paviešinęs Edwardas Snowdenas.
„Mes paskelbėme tokį ES elgesį nepriimtinu, pažeidžiančiu Tarptautinę teisę. Mes mylime Bolivijos prezidentą – jis labai gerbiamas Lotynų Amerikos šalyse, ir nors diplomatiniu būdu pateikti atsiprašymai, mes siekiame užtikrinti dialogą ir kad daugiau tokių teisių pažeidimų nepasikartotų“, - per spaudos konferenciją žurnalistams sakė L. V. Búcaro.
Jis prisipažino, kad tiki, jog EuroLat kiekvieno susitikimo metu kuria pažangą ir pasiekia gerų rezultatų.
ES atstovaujantis EuroLat pirmininkas ir EP narys iš Ispanijos José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra akcentavo Lietuvos įdėtas pastangas į bendradarbiavimą su 150 EuroLat narių. Pasak jo, susitikimų metu pavyko apžvelgti demokratijos padėtį Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalyse, politinę padėtį bei žaliavų ir švietimo klausimus. Taip pat jis paminėjo ir vizų palengvinimo Lotynų Amerikos piliečiams klausimą.
Paprašytas patikslinti, kas konkrečiai nutarta dėl vizų palengvinimo, EP narys atskleidė, kad su Andų bendrija (subregioninė organizacija, kuriai priklauso Bolivija, Ekvadoras, Kolumbija, Peru, Venesuela – red.past.) vyksta diskusijos dėl vizų palengvinimo ir bendrijos šalių vadovai išreiškia susirūpinimą dėl galimybių Andų bendrijos narių piliečiams gauti vizas.
„Mes buvome susitarę, kad kitame susitikime Briuselyje paprašysime eurokomisarės vidaus reikalų srityje Cecilios Malmström, kad jos kabinetas ateitų ir pakalbėtų apie galimybę palengvinti vizų režimą ir Andų bendrijos valstybėms“, - kalbėjo jis.
Europos Parlamento narė Laima Andrikienė, kuri yra vienintelė Lietuvos atstovė EuroLat, teigė, kad faktas, kad EuroLat parlamentinės asamblėjos suvažiavimas vyko Vilniuje pasitarnaus stiprinant ne tik Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ryšius, bet ir Lietuvos santykius su Lotynų Amerika.
„Tai puikus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai akcentas, papildantis mūsų prioritetų paletę ir akcentuojantis milžinišką regioną, kuriam dėmesio nebuvo daug“, - pažymėjo ji.
Politikė su šypsena veide atkreipė dėmesį, kad tiek daug ispaniškai kalbančių politikų ir Lotynų Amerikos ir Europos Sąjungos Lietuvos Seimas dar nematė, todėl tai puiki galimybė abipusei pažinčiai ir tarpkultūriniam bendravimui.
Žurnalistams pasiteiravus L. V. Búcaro nuomonės apie stipriausias ir silpniausias Lietuvos puses, jis išvardijo daugybę Lietuvos stiprybių.
„Lietuva yra ta šalis, kuri daug kovojo už savo demokratiją. Pagrindinė jos stiprybė yra tai, kad ji turi labai daug išsilavinusių žmonių ir išsilavinimo standartas Lietuvoje yra labai aukštas“.
Svečias iš Lotynų Amerikos prisipažino, kad labiausiai buvo priblokštas dėl to, kad lietuviai sugebėjo krizės metu išgyventi su vidutiniu atlyginimu, kuris siekia apie 500 eurų.
„Man kyla klausimas, ar iš tiesų galite išgyventi su tokiu atlyginimu, ypač krizės laikotarpiu", - stebėjosi jis.
„Lietuva galėtų pamokyti Europos Sąjungą ir Lotynų Ameriką, kaip dirbti kartu tokioje šalyje, mylėti ją“, - pridūrė politikas.
L. V. Búcaro pasakojo, kad Lotynų Amerikos regione yra daug gamtinių išteklių, bet niekas nežino, kaip juos panaudoti. „Jūs, kaip ir Šiaurės valstybės, turite puikius standartus, rodote pavyzdį, koks turi būti socialinio konsensuso pavyzdys. Lietuvos moterys yra itin išsilavinusios, daug lietuvių išmoksta daugiau nei kelias užsienio kalbas. Tuo pasižymi ir Šiaurės valstybės ir tai svarbu, kad visuomenė būtų grįsta žiniomis“, - svarstė politikas.