Regioninė politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant "Europa 2020" tikslus, siekiant paskatinti tvarų augimą bei teritorinę, kaimo ir miestų plėtrą, kuri yra ES ekonomikos, gamybos ir darbo variklis. Regioninė politika finansuojama iš struktūrinių fondų, kuriems priklauso Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF) ir Sanglaudos fondas. Šių fondų lėšos investuojamos į augimą bei darbo vietų kūrimą, siekiant paskatinti augimą, sustiprinti ekonominį konkurencingumą ir leisti visiems regionams efektyviai konkuruoti ES vidaus rinkoje. Struktūrinių fondų lėšos užtikrina, jog plėtros skirtumas tarp vargingų regionų ir labiau pažengusiųjų nedidėtų.
Regioninė politika apima daug regioninės plėtros sričių, kaip antai: naujovių ir regionų verslumo skatinimą, aplinkosaugą, transporto infrastruktūros gerinimą, energijos vartojimo efektyvumą, regionų mokslinių, administracinių bei plėtros pajėgumų didinimą. Stipri ir gerai parengta ES regioninė politika yra svarbi regionų plėtrai bei būtina siekiant socialinės ir ekonominės sanglaudos visose valstybėse narėse, o tai yra vienas iš pagrindinių ES siekių pagal Lisabonos sutartį.
Ši politika yra itin svarbi ne tik ES, bet ir valstybėms narėms - tokioms kaip Lietuva. Regioninė politika prisideda prie regiono pajėgumo skatinti ekonomikos augimą, o taipogi paraginti regionus ir miestus dalintis bendra patirtimi bei dirbti kartu tokiose srityse kaip antai: transporto infrastruktūra, informacinės ir ryšių technologijos, energijos vartojimo efektyvumas, klimato kaita, pereinamojo laikotarpio ir tarptautinio bendradarbiavimo programos ir t.t. Vienas strateginių Lietuvos tikslų Sanglaudos politikos atžvilgiu yra sumažinti didėjančius skirtumus tarp šalies regionų bei siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos tarp jų. Dėl egzistuojančių didelių ekonominių skirtumų tarp Lietuvos regionų, kurie atsiranda dėl įvairių priežasčių, gerai įgyvendinama Sanglaudos politika Lietuvoje galėtų stipriai prisidėti prie jų mažinimo. Kadangi mūsų šalis dauguma žmonių gyvena miestuose, tai regioninė politika taip pat prisideda prie ekonominių ir socialinių skirtumų tarp miestų ir kaimo vietovių mažinimo bei sustiprina institucinius gebėjimus. Pati Lietuva Sanglaudos politikos rėmuose imasi veiksmų, skirtų išvengti kaimo mažėjimo bei paskatinti miesto ir kaimo vietovių atkūrimą, socialinės ekonominės sanglaudos stiprinimą. Visos šios priemonės yra svarbios tvariam mūsų augimui bei naudingos Lietuvos regionų potencialo vystymui. Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria mūsų valstybė, yra žemas išteklių naudojimo efektyvumas bei energijos intensyvumas. Tinkamai taikoma regioninė politika galėtų sustiprinti efektyvų Lietuvos išteklių naudojimą ir paskatintų investicijas į atsinaujinančią energiją. Be to, ši politika galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo, suteikti reikšmingą pagalbą įgyvendinant tvarią regioninę, teritorinę ir miesto plėtrą bei atitinkamai galėtų modernizuoti Lietuvos ekonomiką.
Visi šie regioniniai prioritetai atsispindi ir mano veikloje regioninės plėtros komitete (toliau – REGI), kuri sutampa su Lietuvos regioninės politikos tikslais. Būdama REGI nare, aš imuosi veiklų, kurios apima pagrindines ES regioninės politikos sritis. Antai vienas pastarųjų REGI komiteto darbotvarkės klausimų - tai R. Pakarinen nuomonė dėl dabartinių iššūkių ir galimybių atsinaujinančiai energijai Europos energijos vidaus rinkoje svarbai. Ši nuomonė apėmė daug svarbių klausimų bei buvo pakankamai visapusiška. Nuomonėje kalbama apie atsinaujinančios energijos svarbą regioninei plėtrai, taip pat pabrėžiamas valstybių narių vaidmuo, skatinant energijos šaltinius, kurie atitinka pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo tikslus. Čia pabrėžiama atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo dimensijų integravimo į tarpvalstybinius energijos projektus svarba.
Atsižvelgdama į šios nuomonės strateginę vertę plėtojant Sanglaudos politiką bei įgyvendinant ES tikslus iki 2020 m., pateikiau savo pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti energijos vartojimo efektyvumą ir tvarumą, pabrėžiau besitęsiantį poreikį sumažinti ES priklausomybę nuo įprastinės energijos, tuo pačiu sukuriant naujas darbo vietas bei didinant konkurencingumą ir teritorinę sanglaudą. Savo pakeitimuose pabrėžiau poreikį išnaudoti atsinaujinančios energijos šaltinių vartojimo potencialą, kas leistų pilnai prisidėti prie energetikos politikos tikslų. Taip pat akcentavau būtinybę atsižvelgti į vietines ir regionines sąlygas, kuriant atsinaujinančios energijos (šaltinių) potencialą. Šios nuomonės poveikis yra gana svarbus, kadangi dauguma iškeltų klausimų yra susiję su ilgalaikiais Lietuvos energetikos politikos prioritetais, kurie sutampa su Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos "Europa 2020" prioritetais bei su Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. numatytais tikslais.
Kalbant apie REGI komiteto veiklą jaunimo politikos srityje, žinoma, nelikau abejinga jaunimo nedarbo klausimui. Per pastaruosius 20 metų jaunimo nedarbas muša rekordus, o skurdo rizika bei socialinė atskirtis šioje žmonių grupėje nuolatos auga. Lietuvos situacija kelia nerimą. Lietuvą stipriai paveikė ekonominė krizė. Jaunimo nedarbas Lietuvoje šoktelėjo nuo 13 proc. iki 27,5 proc. Todėl aš palaikiau Luis Paulo Alves nuomonę dėl galimų jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdų. Savo pateiktose pataisose pateikiau galimus problemos sprendimo būdus, nuo švietimo ir mokymo iki bendradarbiavimo tarp valstybių narių regioninės politikos priemonių kontekste. Pavyzdžiui, Jaunimo garantijos iniciatyva, mano manymu, galėtų suteikti Lietuvai priemones, kuriomis būtų galima įveikti šią tendenciją ir reformuoti švietimo bei mokymo standartus jauniems žmonėms. Įgyvendindama Jaunimo garantiją ES ne tik galėtų padėti pataisyti jaunimo nedarbo padėtį, bet tai taptų ir stipria priemone kovoje su juo. Tikiu, jog Lietuva rimtai imsis šio klausimo, o jaunų žmonių įdarbinimas taps prioritetiniu klausimu jos politikoje.
Aš taip pat susidūriau su kultūros politikos klausimu ES regioninės dimensijos kontekste. Būdama O. Vlasak nuomonės dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių kaip ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltini, rėmimo šešėline pranešėja, pabrėžiau būtinybę įtraukti kultūros ir kūrybos pramonę į ES bei nacionalines socialines ekonomines strategijas. Aš manau, jog kultūros ir kūrybos pramonė vaidina itin svarbų vaidmenį ES regioninės ir miestų vystymo srityse. Ji prisideda prie socialinės ir teritorinės ES integracijos, skatina naujoves ir verslumą. Kultūros ir kūrybos pramonė taip pat atlieka reikšmingą vaidmenį gerinant komunikaciją bei dialogą tarp etninių ir socialinių bendruomenių. O svarbiausia, kultūros ir kūrybos pramonė reprezentuoja didelį verslininkų augimo potencialą bei prisideda prie darbo vietų kūrimo kultūros srityje. Todėl manau, jog Lietuva turi paremti verslininkus, sukurdama naujus verslo modelius kultūros ir kūrybos pramonei, vystyti bei išnaudoti jų kūrybingumą skirtinguose ekonomikos sektoriuose.
Visi šie klausimai yra svarbūs Lietuvai ir jos regionams. Regioninė politika padeda atrasti kiekvienos valstybės narės bei Lietuvos regionų potencialą, siekiant paskatinti ekonominį ir socialinį augimą bei darbą.
Gerai koordinuota regioninės plėtra yra svarbi Lietuva: tai turi didelę reikšmę siekiant geresnio ES suinteresuotų šalių bendravimo su Lietuvos piliečiais, kurie dėl sėkmingai įgyvendinamos regioninės politikos Lietuvoje turėtų naudos iš tikrų ir apčiuopiamų teigiamų rezultatų.